Atviras interviu su socialine globėja, kurios širdyje yra vietos nepagimdytiems vaikams

Laikinoji socialinė globėja Almeda (27 m.) ir jos vyras Ernestas Tričius (30 m.) augina 9 mėnesių sūnų Polą ir 3 mėnesių globotinį Dominyką. Juos abu žindo savo pienuku.

Almeda atvira: „Kai Dominykas apsigyveno mūsų namuose, iš karto pasiryžau – padarysiu viską, bet jis valgytų mano pienelį, ir ne iš buteliuko, bet žįstų krūtį."

Almeda, kas jus paskatino tapti profesionalia laikinąja socialine globėja?

Vaikystėje gyvenimas manęs nelepino. Augau vyriškoje draugijoje kartu su dvyniais broliais. Tėtis nuolat būdavo paskendęs darbuose. Todėl gana anksti supratau, kad būtinai bent vienam be tėvų globos likusiam vaikeliui suteiksiu galimybę turėti namus. Šia mintimi dar draugystės pradžioje pasidalijau su savo būsimu vyru, kuris nors jo vaikystė, mano požiūriu, buvo puiki, nedvejodamas tam pritarė. Mes susituokėme. Gimė sūnus Polas. Abu iškart pasinėrėme į tėvystės rūpesčius. Ir jei ne vyro atsitiktinai internete rastas kvietimas tapti socialiniais globėjais, gali būti, mintį padėti likimo nuskriaustam vaikeliui būtume atidėję dar keleriems metams. Bet turbūt gyvenime nieko visiškai atsitiktinai ir be priežasties nevyksta. Dar tą pačią dieną paskambinome kvietime nurodytu telefono numeriu, o po savaitės jau pradėjome lankyti būsimiems globėjams ir įtėviams skirtus mokymus. Į Nemenčinėje vakarais vykusius mokymus iš Ukmergės vykdavome trise.

Fotografė Nendrė

Ar siekant tapti laikinu socialiniu globėju pakanka vien noro?

Manau, labai svarbu mylėti vaikus. Kūdikiai ir nemiega naktimis, ir dažnai verkia, juos kankina pilvo diegliai. Būna vakarų, kai vyras Dominyką pasodina į automobilinę kėdutę ir išvažiuoja pasivažinėti automobiliu, nes tik vežiojamas berniukas nurimsta.

Auginant ne vieną dar metukų neturintį mažylį, šeimoje svarbu būti komanda. O mes tokia ir esame! Vyrui net nereikia sakyti, kad pasūpuotų pravirkusį vaikiuką ar pakeistų jam daugkartines sauskelnes, kurias paskui dar reikia išplauti. Todėl jei prireikia išeiti iš namų, būnu rami – vieni likę vyrai puikiai susitvarko.Almeda
Kai pradėjome lankyti būsimiems globėjams ir įtėviams skirtus mokymus ir apie tai pasakėme artimiesiems, šie turbūt nesitikėjo, kad mes, augindami vos kelių mėnesių sūnų, ryšimės globoti be tėvų globos likusį vaikelį. Manė, baigsime mokymus ir gyvensime kaip gyvenę. Tačiau kai namuose atsirado vienas kūdikėlis, o netrukus – ir dar vienas, negalėjo tuo patikėti. Vis ateidavo pažiūrėti, kaip mums sekasi su trimis kūdikiais. Ateina, o pas mus – palaiminga ramybė: vienas mažylis miega, kitas gultuke guguoja, trečias – ant rankų. Tris kūdikius namuose turėjome beveik dvi savaites. Labai greitai mergytė rado nuostabią šeimą. Namuose likus dviem mažyliams viskas atrodo gerokai lengviau ir paprasčiau.

Ne kartą teko girdėti, kaip nelengva dvynukus auginantiems tėvams. Tačiau tai likimo dovana, kurios nesuplanuosi. O štai sprendimą vienu metu auginti du dar metukų neturinčius kūdikius priėmėte jūs patys.

Ir dėl to nė akimirkai nebuvome pasigailėję. Gimus Polui, turėjau ir vis dar tebeturiu labai daug pienelio. Iš pradžių su vyru svarstėme galimybę atiduoti dalį pienelio pieno bankui. Tačiau baigę būsimiems globėjams ir įtėviams skirtus mokymus nusprendėme, kad galime padėti be tėvų globos likusiam kūdikėliui. Taigi, iš karto nurodėme, kad norime ir galime globoti naujagimį. Taip tiesiai iš ligoninės į mūsų namus atkeliavo pirmas dviejų savaičių angelėlis Dominykas, gyvenantis iki šiol. Tiesa, pirmoji turėjo atvykti mergaitė, bet ji ilgiau, nei buvo tikėtasi, gulėjo ligoninėje. Manėme, kol mergaitė gulės ligoninėje, Dominykas paliks mūsų namus. O įvyko priešingai – mergytė iškeliavo pirmoji. Kai Dominykas apsigyveno mūsų namuose, iš karto pasiryžau – padarysiu viską, bet jis valgytų mano pienelį, ir ne iš buteliuko, bet žįstų krūtį. Polui iki šiol priklauso mano kairė krūtis, o Dominykui – dešinė. O kaip pienas? Nepatikėsite, bet labai greitai krūtys pačios prisitaikė prie mažųjų valgytojų poreikių, ir iš vienos krūties toliau bėga pusmetinukui tinkantis liesesnis, o iš kitos krūties pradėjo bėgti naujagimiui reikalingas riebus pienelis. Iš pradžių atrodė, kad nieko daugiau neveikiu, o tik visą dieną maitinu. Dabar jau išmokau abu berniukus žindyti vienu metu. Jei mergytė mūsų namuose būtų gyvenusi ilgiau nei pusantros savaites, būčiau pasistengusi ir dėl jos.

Fotografė Nendrė

Bet, sprendžiant iš to, kad mes susitikome ne Ukmergėje, o Vilniuje, nesate namisėdos?

Dominykui atėjus į šeimą didelių pokyčių neįvyko. Nėra labai didelio skirtumo, vieną vaikelį maitinsi ar du, vieną migdysi pietų miegelio ar du, vieną veši į lauką ar du. Šiuo metu vyras yra išėjęs tėvystės atostogų, todėl labai daug laiko praleidžiame visi kartu. Net miegame visi keturi vienoje didelėje lovoje: man iš šonų – abu vaikai, o kojūgaly – dar du katinai. Jei vyro namuose nebūna, du vežimėlius stumti padeda kas nors iš artimųjų. Gimus Polui, pradėjome du kartus per savaitę važinėti į Kaune esantį kūdikių SPA. Polas, dviejų mėnesių pradėjęs plaukioti baseine, – jau tikras jo senbuvis ir nardymo profesionalas, o Dominykas baseine – kol kas dar naujokas. Vasarą labai dažnai važiuodavome prie ežero. Vienas mažylis užmigdavo vežimėlyje, kitas – ant patiesaliuko, patiesto ant žolės. Mes su vyru net mobiliuosius telefonus išjungdavome, kad galėtume pasimėgauti buvimu kartu ir puikiais ežero pakrantės vaizdais. O vidurvasary šokau atimų giminaičių vestuvėse. Į jas vykome su dviem mažaisiais vyrukais, kelioms dienoms paprašę atokvėpio paslaugos ir mergytę palikę kitai globėjai. Vaikai tikrai nėra kliūtis keliauti.

Kai namuose du kūdikiai, bendrų „koncertų" išvengti, ko gero, sunku. Ar berniukams pravirkus vienu metu širdis nesukrebžda, kad pirma reikėtų priglausti Polą?

Nevalingai norisi mažesnįjį glausti arčiau, myluoti. Tačiau aš jau išmokau abu berniukus vienu metu paimti, pasūpuoti ir pamaitinti. O kai būname abu su vyru, vienas čiūčiuojame Polą, kitas – Dominyką, nesirinkdami, kuris vaikelis yra biologinis, o kuris – ne. Abu vienodai mylime. Nėra skirtumo, ar pagimdai mažylį, ar pradedi jį sūpuoti kone nuo gimimo. Berniukai net išoriškai labai panašūs. Vienintelis auginimo skirtumas – kad Polo, kitaip nei Dominyko, nekankino pilvuko diegliukai. Kai pasiėmėme Dominyką iš ligoninės, pirmomis dienomis jis labai daug buvo užsimerkęs. Net ir tuomet, kai nemiegodavo. Gal dėl to, kad nebuvo žmogaus, kuris jį nuolat glaustų, myluotų, kalbintų. Kai aš Dominyką pradėjau maitinti, pastebėjau, kad jis pradėjo bendrauti ir nebenorėjo likti vienas. Tapo tikru „rankinuku".

Ar Polas nepavydi mamos ir tėčio?

Apie tai negali būti nė kalbos – dar metukų neturintys vaikai neturi pavydo jausmo, o štai mokytis dalijimosi meno jau gali. Net ir psichologai pripažįsta, kaip svarbu vaikui šeimoje augti su kitais vaikais, kad nebūtų savanaudis ir mokėtų dalytis. Kai Dominykas pravirksta, Polas priropoja prie jo ir pradeda supti gultuką. Sūnui būna keista, kad verkia ne jis, o kitas vaikas. Pastebėjome, kad

Nuo sūnaus gimimo nebežinau, ką reiškia miegoti visą naktį. Net pati nebežinau, kiek valandų per parą miegu. Sąmoningai nebežiūriu į laikrodį, kad nepradėčiau savęs gailėti. Bet tikrai nedaug. Būna, miegu tris, būna, keturias valandas. Gal tik tris kartus abu berniukai išmiegojo visą naktį nepabusdami.Almeda
Polas, namuose atsiradus mažesnių vaikų, labai greitai paaugo: septynių mėnesių atsistojo, pradėjo įsikibęs vaikščioti, mažiau verkia. Matyt, natūraliai ant tėvelių rankų užleido savo vietą mažesniems už save. O ir paaugusiam greičiausiai klausimų, kodėl kiti vaikai auga kartu su juo, nekils – priims kaip natūralų procesą. O jei kils, esame pasirengę paaiškinti. Tik Polui paaugus svarstome galimybę globoti jau vyresnius vaikučius. Nuo sūnaus gimimo nebežinau, ką reiškia miegoti visą naktį. Net pati nebežinau, kiek valandų per parą miegu. Sąmoningai nebežiūriu į laikrodį, kad nepradėčiau savęs gailėti. Bet tikrai nedaug. Būna, miegu tris, būna, keturias valandas. Gal tik tris kartus abu berniukai išmiegojo visą naktį nepabusdami. Kartu laikas greitai taip greitai bėga, o vaikai turi stebuklingą savybę greitai augti. Taigi, netrukus bus lengviau.

Daugelį gąsdina trumpalaikė globa. Baisu prisirišti, nes žinai, kad vis tiek reikės atiduoti.

Apie tai kol kas negalvojame. Norisi vaikeliui duoti viską, ką galime geriausia. Išsiskirti, be abejonės, bus sunku. Tačiau vaikai nėra mūsų. Jie – pasaulio. Mes vaikus tarsi nuostabiausius gėlės žiedus tik auginame, prižiūrime, rūpinamės jais ir dovanojame juos pasauliui. Sūpuodama, myluodama ir žindydama Dominyką tenoriu vieno – kad jis būtų laimingas.

Mus stebina ir net žeidžia aplinkinių reakcija, kai šie sužino, kad Dominykas nėra mūsų biologinis sūnus. Neretai išgirstame klausimų, kam mums to reikia. Juk auginame dar nė metukų neturintį biologinį sūnų, kuriam reikia mūsų laiko ir dėmesio.

Fotografė Nendrė

Tai kam jums to reikia?

Nuolat kartoju ir kartosiu: norėdamas ką nors pakeisti, pirmiausia turi pradėti nuo savęs. Taip, mes auginame biologinį sūnų. Tikiu, kad susilauksime dar bent vieno biologinio mažylio. Tačiau kažkas juk turi padėti ir tiems be tėvų globos likusiems mažučiams, kad šie nekeliautų į vaikų globos namus. Vaikams blogiausia augti institucijoje. Atrodytų, kūdikėliai nieko nesupranta. Bet jie supranta daugiau, nei mums gali atrodyti.

Prisipažinsiu – lengva nėra. Būna dienų, kai ryte pasidarytą kavą išgeriu tik vakare. Tačiau nė karto nepagalvojau, kad reikėtų to atsisakyti. Tapusi laikinąja socialine globėja jaučiuosi atradusi save. Noriu tikėti, kad tai bus mano gyvenimo misija.

Kas yra socialinis globėjas?

Socialinis globėjas – tai žmogus ar šeima, galintis priimti vaiką laikinai globai, kad jam netektų atsidurti institucijoje.

Socialinė globa – mokamas darbas.

Globos trukmė – iki 12 mėnesių.

Vaiko amžius – iki 12 metų.

Vaikų skaičius – vienas asmuo – iš viso iki 3 vaikų šeimoje; šeima – iš viso iki 5 vaikų šeimoje.

Kaip tapti socialiniu globėju?

6 žingsneliai

1. Kreiptis į gyvenamosios vietos savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyrių, kurio darbuotojams padedant bus pradėta globos procedūra.

2. Vaiko teisių apsaugos skyrius, gavęs reikiamus dokumentus, juos patikrina.

3. Jei nenustatoma aplinkybių, dėl kurių jūs negalėtumėte būti socialiniu globėju, vaiko teisių apsaugos skyrius dokumentus persiunčia globėjų ir įtėvių mokymo ir konsultavimo atestuotiems socialiniams darbuotojams, kurie veda mokymus būsimiems globėjams.

4. Baigti būsimiems globėjams skirtus mokymus.

5. Globėjų ir įtėvių mokymo ir konsultavimo atestuotiems socialiniai darbuotojai, kurie veda mokymus būsimiems globėjams (rūpintojams), parengia išvadas dėl pasirengimo globoti.

6. Esant teigiamai išvadai, vaiko teisių apsaugos skyrius pateikia norinčiam tapti socialiniu globėju informaciją apie galimą globoti be tėvų globos likusį vaiką.

***

Sausio mėnesio TAVO VAIKO žurnale skaitykite:

Interviu su trijų vaikų tėčiu Stano

Šuns metais gims ypatingi vaikai: interviu su astrologe

Gydytoja ginekologė: „Daugiau bučiuokitės“

Verkia ir dieną, ir naktį: interviu su gydytoja Laima Mikulėnaite

Kiek kartų per dieną reikia apsikabinti, kad vaikas augtų laimingas

Jei vaikas auga be tėčio: psichologės Jūratės Bortkevičienės patarimai

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis