Įkvėpta motinystės lietuvė sukūrė knygą, kuri vaikus nukels į XVI amžių

Elenos istorija: labirintų paieškos“ – tai neeilinis, Lietuvos istorija paremtas pasakojimas apie keturis draugus, iš tiesų galėjęs įvykti XVI amžiuje Vilniuje.

Knygos veikėjai leidžiasi ieškoti paslaptingų požeminių labirintų, jungiančių Žemutinę pilį su Radvilų rūmais. Šios kelionės metu vaikai patiria kvapą gniaužiančių nuotykių, o jų draugystė – rimtų išbandymų. Apie idėją pristatyti pirmąją edukacinę pasaką vaikams ir sukurti tikrą pagrindinės herojės Elenos lėlę kalbamės su idėjos autore Samanta Survile.

Kas paskatino pradėti labiau gilintis į vaikų ugdymą ir edukaciją?

Idėjos autorė Samanta Survilė: Tik gimus vaikams pradėjau domėtis vaikų ugdymu. Teko bendrauti su kitose šalyse vaikus auginančiais tėveliais ir su pavydu klausyti apie ten esančias galimybes jau vaikystėje supažindinti vaikus su savo šalies istorija per neformalų ugdymą. Norėjosi, kad ir pas mus būtų kažkas panašaus. Taip ir gimė idėja išleisti knygą, paremtą istorinais faktais bei sukurti gražią ir kokybišką lėlę pagal pagrindinės herojės prototipą.

Suradau talentingą jauną rašytoją Neringą Tik, kuri išklausė mano idėją ir sutiko parašyti istorinį nuotykių pasakojimą vaikams apie keturis draugus, gyvenusius XVI a. Vilniuje.


Pasakos jauniems tėvams dažnai atrodo jau atgyvenęs dalykas. Kaip atėjo mintis paversti pasakas prasmingais pasakojimais?

Idėjos autorė Samanta Survilė: Šis pasakojimas yra daug tikroviškesnis, tokia istorija iš tikrųjų galėjo nutikti XVI a. Vilniuje! Aš labai vertinu ir pasakas, bet jos nėra tokios įtraukiančios, kaip tikroviškas pasakojimas apie tuo metu gyvenusius vaikus, jų nepaprastus nuotykius, kasdienišką buitį ir draugystės išbandymus.

Kodėl nusprendėte pasirinkti Lietuvos istorijos XVI amžių? Kuo jis jus patraukė?

Idėjos autorė Samanta Survilė: Idėja yra parašyti daug daugiau knygų su pasakojimais iš skirtingų laikmečių. Pirmiausia norėjome imtis baltų istorijos, bet, kadangi pačios nesame istorikės, supratome, kad pradžiai tai būtų per didelis iššūkis, mat apie tą laikmetį žinoma mažai faktų. Būtent XVI amžius pasirinktas todėl, kad galima rasti daug duomenų apie paprastų žmonių buitį, drabužius, ivykius, taip pat gausu šaltinių apie šalį valdančius didikus, jų gyvenimo būdą, įpročius. Jais remiantis žymiai lengviau sukurti įdomų pasakojimą.

Ar rašant knygą konsultavotės su istorijos, ugdymo specialistais? Kaip jie reagavo į tokią idėją?

Pasakos autorė Neringa Tik: Daug valandų pati praleidau bibliotekose rankiodama faktus iš XVI amžiaus. Visi, kurie sužino apie šią idėja, labai mus palaiko.


Kiek laiko rašėte knygą? Su kokiais iššūkiais susidūrėte?

Pasakos autorė Neringa Tik: Rašymas truko keturis mėnesius, bet tas procesas buvo labai malonus. Aš tarsi pasinėriau į XVI a. kasdienybę. Buvo labai smagu įsivaizduoti, kaip atrodė tuometinės gatvės, kaip jose žaidė vaikai, kuo kvepėjo laukai ir kaip medžiai siūbavo nuo vėjo. Tik įsivaizduodama visą paveikslą galėjau pradėti rašyti. Smagu, kai prie manęs prieina mažieji skaitytojai, mane pažįsta ir vis klausia: „Teta rašytoja, kada bus dar viena knyga?“ (juokiasi)

Pagal XVI amžiaus istoriją parašėte ne tik knygą, bet sukūrėte ir pagrindinės herojės lėlę Elenytę. Kaip kilo tokia idėja?

Idėjos autorė Samanta Survilė: Lėlė – tai būdas labiau sudominti vaikus knyga. Ir atvirkščiai – knyga gali būti puikus būdas vaikus atitraukti nuo ekranų sudominant tikrais žaislais, kurie lavina vaizduotę, o tai taip pat prisideda prie jų ugdymo.

Kuriant lėlę su gamintojais ilgai derinome jos veido išskirtinumą. Lėlė Elena pagaminta pagal specialų užsakymą iš saugių medžiagų (kiekviena lėlė ant kaklo iš nugaros pusės turi „Tsatsa“ logotipą, patvirtinantį, kad ji atsako už medžiagų saugumą). Kuriant lėlės įvaizdį, renkant drabužius ir aksesuarus mus konsultavo istorikė, žemutinės pilies tyrinėtoja Daiva Steponavičienė. Daug dėmesio skirta detalių kokybei. Norėjosi, kad mergaitės žaisdamos su lėle galėtų drąsiai naudoti karoliukus, jos odinį krepšiuką ir drabužėlius nebijant, kad suplyš ar atirs kokia siūlė. Į kiekvieną detalę įdėtas rankų darbas ir meilė. Kad būtų įdomiau žaisti su lėle, yra sukurta ir senovinė lovytė lėlei, šiltas vilnonis paltukas, odiniai bateliai bei papuošalų dėžutė, sukurta pagal knygoje esantį ivykį, kai vaikai randa didikų pamestą papuošalų dėžutę.


Jūsų vaikai turbūt buvo pirmieji, kurie perskaitė knygą. Kokia buvo jų reakcija? Kas jiems patiko?

Idėjos autorė Samanta Survilė: Pirmieji perskaičiusieji knygą buvo mano vaikai ir kelios bendramintės, kurios nuo pat pradžių labai palaikė ir padėjo patarimais. Didžiausias įvertinimas man buvo tuomet, kai dukra, perskaičiusi rankraštį, su entuziazmu paklausė: „Kada bus tęsinys?“

Mano vaikai labai mėgsta knygas, o čia jiems patiko tikroviški nuotykiai. Juk šiuolaikiniai vaikai auginami kitaip ir jie neturi galimybės patirti tokių nuotykių, kaip aprašyta knygoje. Kokie gi vaikai nenori nuotykių!

Ar sulaukiate kritikos iš tėvų? O galbūt dažniau tai būna pagyros?

Idėjos autorė Samanta Survilė: Kol kas visi, kurie girdėjo apie mūsų projektą, žavisi šia idėja ir palaiko. Mergaites sužavi didelė lėlė, kurią galima tvirtai paimti į rankas, apkabinti, rengti, šukuoti ir t.t. Tuo tarpu tėvus žavi tai, kad lėlė labai estetiškai ir kokybiškai pagaminta, kad ji turi išliekamąją vertę ir net užaugus vaikams gali likti kaip vaikystės prisiminimas.


Ar planuojate išleisti ir kitų Lietuvos istorijos laikotarpių knygų vaikams?

Idėjos autorė Samanta Survilė: Žinoma, nes tokia idėja buvo nuo pat pradžių – išleisti skirtingų laikotarpių knygas, žaislus prie knygų, net planuojame pasiūti vienodą drabužėlių kolekciją lėlei ir mergaitėms, kad ir lėlytė ir jos savininkė galėtų apsirengti taip pat. Bet pirmiausia laukite tęsinio apie Elenos istoriją!

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis