Vilnietė mama, kuriai nėra nieko neįmanomo! FOTO

Eidama susitikti su dviejų vaikų mama ir šio straipsnio heroje Violeta Masteikiene (38), mintyse jau rašiau interviu pavadinimą "Mano mama - ekstremalė". Juk ne kiekviena mama skraido parasparniais, nardo, kopia į kalnus ir bet kokiu oru plaukia baidarėmis.

Sparnuota meilė

Kai apie pavadinimo idėją užsiminiau Violetai, ji tik skaniai nusikvatojo, siūlydama pavadinimą keisti į „aktyviai gyvenanti mama", mat po mažosios dukrytės gimimo ji dar neišsitraukė sparnų.

Kol dukrytė buvo maža, nuo skraidymo suturėdavo motinystės ir savisaugos instinktas, dabar, mažajai ūgtelėjus, Violeta jau tiesia rankas į sparnus, bet, kaip sako, atsiranda 101 proga atidėti: „Pirmi dveji metai mama su vaiku yra tarsi vienas kūnas, susieti nematoma bambagysle, kai vaiku instinktyviai rūpiniesi nuolat, rodos, akys 360 laipsniais mato tik vaiką: kur jis, ką veikia, ar nenukris...

TAIP PAT SKAITYKITE:
9 dalykai, kurių suaugusieji gali pasimokyti iš vaikų
Kodėl knarkia vaikai?


Parasparniai - didžioji Violetos aistra. Asmeninio archyvo nuotr.

Dabar dukrytei penkeri, ir tik dabar pradedu norėti skristi, suprantu, kad visai gerai jausčiausi. Per šiuos metus buvo tik nereguliarių paskraidymų".

Parasparnių sportu Violeta susidomėjo būdama dvidešimties. Aštuonerius metus buvo aktyvi pilotė, dalyvavo ir Lietuvos, ir tarptautinėse varžybose. „Parasparnių sportas nėra toks, kurį lengva suderinti su motinyste, kai, pavyzdžiui, truputį paskrendi, pakeiti sauskelnes ir vėl skrendi... Ne. Tam reikia didelės koncentracijos, laiko stebėti oro sąlygas, būti švaria ir šviesia galva" - sako renginių organizatorė Violeta Masteikienė.

Tačiau net ir paskutiniuosius metus neskraidydama, Violeta nenutolo nuo parasparnių sporto. Ji tapo varžybų organizatore bei komisare. „Esu tarpininkas tarp varžybų teisėjų ir dalyvių, mano pareiga yra žiūrėti, kaip yra laikomasi tarptautinių standartų ir taisyklių", - pasakoja pašnekovė.

Tarptautinės aeronautikos federacijos kvietimu Violeta Masteikienė vos spėja važinėti po įvairias varžybas , štai šiemet jau du kartus buvo Malaizijoje, kur rengiamas Azijos čempionatas, tada - Pasaulio žaidynės Kolumbijoje, čempionatas Serbijoje. „Su vyru esame susitarę, kad kol dukrytė pradės eiti į mokyklą, aš galiu imtis darbų tiek, kiek noriu ir pajėgiu. Mūsų šeimoje didelė demokratija. Apie mamos pareigas galėtumėte kalbinti mano vyrą Ramūną, aš esu mama per brūkšnelį draugė", - juokiasi Violeta.

Nuotraukų galerijoje - įamžinta Violetos meilė parasparniams.

Didžiausias moters darbo su aeronautikos federacija įvertinimas buvo tai, kad šiais metais lietuvė buvo pakviesta tapti Pasaulio parasparnių žaidynių Kolumbijoje direktorė.

Vaikai laukia iš varžybų grįžtančios mamos

Penkerių metų Konstancija Menelija (pastarasis vardas primena senąjį Mėnulio pavadinimą) ir septyniolikmetis Emilis kantriai laukia iš varžybų sugrįžtančios mamos. Jie yra pripratę prie nuolat užsiėmusios ir keliaujančios mamos, todėl išvažiuojant ir grįžtant apsieinama be ašarų bei graudžių scenų. Jeigu būtų kitaip, Violeta sako rimtai pergalvotų, ar verta taip daryti: „Jeigu matyčiau, kad vaikai kremtasi, kai aš išvažiuoju, jiems sunku, turbūt persvarstyčiau, ar tikrai aš tai galiu daryti.

Tačiau atsisveikinimas būna labai lengvas, visi vieni kitų laukiam, be to, šiais laikais yra internetas, tad susisiekti lengva ir paprasta. Manau, kad galima ir reikia vaiką paruošti tėvų išvykimui, ir su juo apie tai kalbėtis. Su dukryte turime kalendorių, kuriame ji žymisi, kiek manęs nebus. Na, o sūnaus toks amžius, kai jam labai gerai, kai nieko nėra namie (juokiasi), jis labai savarankiškas. Jam dabar - gyvenimo skonių bandymo etapas. Žiūrim su vyru į jį, ir matom veidrodyje save jaunus".

Su vaikais išmaišė pusė pasaulio

„Kai planuoju keliones į varžybas, kartais pavyksta išvažiuoti visa šeima ir suderinti darbą su poilsiu. Abu vaikai ne kartą matę ir parasparnių skraidaviečių, ir orlaivius moka skirti. Vyresnysis ir pats skridęs yra, jam visai patiko. Bet pats labai smarkiai nesiveržia skraidyti, o aš nestumiu. Galvoju, kai grįšiu pati treniruotis, bus proga kartu su juo paskraidyti.

Vyras yra labiau „vandeninis", mes su juo nepraleidžiam progos panardyti. Visa šeima labai mėgstam plaukti baidarėmis. Jei neplaukiam kelias savaites, mažoji jau ima klausinėti: „kada gi plauksim?". Visa šeima esame aktyvistai, todėl vieni kitus suprantam.

Nuotraukų galerijoje - aktyviosios Masteikų šeimos kelionės.

Konstancijai buvo keli mėnesiai, kai keliavome po Ameriką. Po to automobiliu visi važiavome į Kroatiją, mažoji sėdėjo specialioje kuprinėje - nešynėje, kol kopdavome į kalnus. Sakyčiau, netgi lengviau keliauti į kalnus su tokiu visiškai mažu vaiku, negu dabar, kai penkeri metai.

Prieš kelerius metus keliavome po Tailandą, labai patiko teigiamas požiūris į vaikus. Dar su vaikais esame buvę Egipte, Norvegijoje, Italijoje, Graikijoje, Baltarusijoje, Čekijoje. Mums pasisekė, kad vaikai nealergiški, geros sveikatos, todėl nėra kliūčių keliauti. Prieš keliones pasitariame su gydytoju, susidarome vaistinėlę, jei reikia - pasiskiepijame.


Violeta nebijo imti vaikų ir į pačias egzotiškiausias keliones. Asmeninio archyvo nuotr.

Būdavo, kad kelionėse vaikai suviduriuodavo ar peršaldavo, teko apsilankyti pas vietos gydytojus, bet rimtų blogumų nebuvo. Kitąmet visi planuojame į Malaiziją", - pasakoja Violeta Masteikienė.

Kelionėse vaikai auga ir tobulėja

Nuo dvejų metų Konstancija Menelija lanko darželį. Gal dėl to, o gal ir dėl dažnų kelionių bei aktyvaus gyvenimo būdo, mergytė yra labai sociali, komunikabili ir draugiška.

„Tai - Dievo dovana, neturim problemos jos su kažkuo palikti. Ji pritampa ir ten, kur vaikai kalba rusų, anglų kalba - nors moka po kelis tų kalbų žodžius, puikiai susišneka. Neseniai pradėjo savarankiškai plaukti, be jokių papildomų plaukmenų, galvoju, gal kam verta parodyti, kas žino, gal čia talentas auga", - apie savo sportišką šeimą pasakoja Violeta.

Gerų darbų ambasadorė

Lyg to būtų negana, Violeta jau ne pirmus metus Lietuvoje rengia socialines akcijas, kurios jai atneša ne pinigų, bet pasitenkinimą, kad gerą darbą daryti yra gera. Mamos dienos proga Violeta organizuoja akciją „Laimingi pasikeitimai", kuomet nukentėjusios nuo smurto moterys vienai dienai tampa karalienės - papuoštos, padažytos, atsinaujinusios.

Neseniai pasibaigė „Draugų uogienės" akcija, kurios idėjos autorė Violeta žmonių prašė ne aukoti pinigus, o dalintis tuo, ką turi: „Idėja kilo, kai vieni draugai pasiūlė obuolių, nes neturi jų kur dėti, ir jie pūva. Pagalvojau, kodėl negalima iš jų išvirti uogienės, iškepti obuolių pyrago ir pasidalinti su tais, kam reikia? Noriu įrodyti, kad gyvenime kažką keisti galima ir be pinigų" - sako moteris. Jos moto yra alkstančiam duoti ne žuvų, o meškerę joms pasigauti.


Violetos sumanyta Spalvoto meduolio diena - labai jauki idėja, sulaukianti daug dėmesio. Asmeninio archyvo nuotr.

„Būna, grįžtu iš kelionės ir pamatau niūrius lietuvių veidus. „Ką, negi mes blogiau gyvename?", - galvoju? - Ne. Netgi geriau, negu kai kurios šalys. Bet iš elgesio ir išorės atrodo, kad mums taip sunku nešti tą kryžių... Neduokdie, nusišypsosi, dar pagalvos, kad per gerai gyveni", - savo požiūrį į gyvenimą bei gerus darbus atskleidžia moteris. - Esu toks žmogus, kuris energijos gauna ja pasidalijęs".

Diena, kai Lietuvoje spalvinami meduoliai

Kitą dieną po mūsų interviu Violeta turėjo išskristi į Malaiziją, kur rengiamasi parasparnių čempionatui. Tačiau jau iš anksto moteris savo dienotvarkę susidėliojo taip, kad lapkričio 23 dieną būtų namuose. Mat tą dieną jau ketvirtus metus vyks „Spalvoto meduolio" diena.

Į didžiųjų Lietuvos miestų kepyklėles užsukę vaikai ir suaugusieji nemokamai spalvota glazūra margins meduolius, kurs gardžias ir spalvingas dovanas, dovanos vieni kitiems džiaugsmą ir pačias šilčiausias emocijas. Nuspalvinti meduoliai, supakuoti į specialius Kalėdų kalendorius, iškeliaus į vaikų globos namus.

Nuotraukų galerijoje - akimirkos iš Violetos sumanytų ir organizuotų socialinių akcijų.

„Kai pirmą kartą darėme akciją ir nuvežėm meduolius į globos namus, pamačiau, kad materialiniu atžvilgiu vaikai ten neskursta, bet jiems labai reikia bendravimo. Globos namuose augantys vaikai kompleksuoja, kad yra „prastesni", visuomenė jų nemėgsta ir nelaukia.

Tada kilo idėja, kad „Spalvoto meduolio" dieną į kepyklėles ateitų ir globos namų auklėtiniai ir čia drauge su visais spalvintų meduolius" - pasakoja renginių organizatorė ir socialinių akcijų sumanytoja Violeta Masteikienė, kviečianti prie jaukios ir namų šiluma kvepiančios akcijos prisijungti kiekvieną iš mūsų.

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis