Užspringo vaikas: ekspertai pataria, kokių veiksmų imtis nedelsiant

Kūdikio ar vaiko užspringimas gali labai išgąsdinti tėvus. Kaip tinkamai sureaguoti ir kokių klaidų nepadaryti?

„Kai mažylis užspringsta maistu, skysčiu ar kitu svetimkūniu, dažnai suaugę žmonės sutrinka. O įvykus tokiai nelaimei labai svarbu imtis greitų ir tikslių veiksmų – aiškiai žinoti, ką daryti", – sako pirmosios pagalbos instruktorė Irma Bukotienė iš Raudonojo Kryžiaus organizacijos.


Pasak specialistės, pirmosios pagalbos įgūdžiai labai sustiprina šeimos pasitikėjimą savimi ir gebėjimą padėti esančiajam šalia – mažam ir dideliam. I. Bukotienė buvo viena iš instruktorių, kurie šiemet pirmosios pagalbos įgūdžių mokė gyventojus 18 skirtingų Lietuvos miestų. Juose penkis mėnesius iš eilės nemokamus mokymus rengė bendrovė „Lietuvos draudimas" kartu su Raudonuoju kryžiumi.


Užspringimų būna skirtingų


Kalbėdama apie pirmąją pagalbą užspringus kūdikiui I. Bukotienė atkreipia dėmesį, kad užspringimas gali būti dalinis arba pilnas.


„Jeigu vaikas springsta, bet kosėja, skatinkite, kad jis kosėtų toliau ir svetimkūnis galėtų pasišalinti iš kvėpavimo takų. O jeigu užspringimas yra pilnas, kūdikis nekosėja ir ima dusti, būtina imtis aktyvių pirmosios pagalbos veiksmų", – pabrėžia specialistė.


Svarbiausi veiksmai pilno užspringimo metu


Pirmosios pagalbos instruktorė rekomenduoja įsidėmėti šią pagrindinių gelbėjimo veiksmų seką, jei vaikas užspringęs dūsta:


- Paguldykite vaiką galva žemyn išilgai ant savo rankos. Suėmę pirštais už apatinio žandikaulio prilaikykite jo galvą, kad kvėpavimo takai būtų atviri.


- Kauline delno dalimi 5 kartus stuktelėkite per nugarą tarp menčių. Patikrinkite kūdikio burną po kiekvieno stuktelėjimo, kad galėtumėte lengvai pašalinti svetimkūnį.


- Jeigu 5 stuktelėjimai į nugarą nepadėjo, tada darykite 5 krūtinės paspaudimus. Pirštais gilyn ir į viršų spauskite tašką krūtinkaulio centre tarp spenelių. Po kiekvieno paspaudimo patikrinkite kūdikio burną, kad įsitikintumėte, ar svetimkūnis neiššoko iš kvėpavimo takų.


- Krūtinės paspaudimus ir stuktelėjimus per nugarą darykite visą laiką, kol atvyks greitoji medicinos pagalba.

- Jeigu vaikas prarado sąmonę, paguldykite jį ant kieto pagrindo, atverkite kvėpavimo takus ir pradėkite gaivinti (ciklas: 30 krūtinės ląstos paspaudimų ir 2 oro įpūtimai).


- Jeigu svetimkūnis atsilaisvino ir atsidūrė vaiko burnoje, atsargiai pašalinkite jį pirštu.


- Neatsilaisvinusio ir vis dar įstrigusio svetimkūnio šalinti negalima, nes taip jį tik dar labiau įstumsite gilyn.

Pirmosios pagalbos instruktorė siūlo peržiūrėti trumpą filmuką, kuriame aiškiai išdėstoma vaiko gelbėjimo veiksmų seka:



Suteikti pirmąją pagalbą sugeba tik kas antras


Naujausi tyrimai rodo, kad tik kas antras gyventojas Lietuvoje sugebėtų suteikti tinkamą pirmąją pagalbą kitam žmogui. Atlikta gyventojų apklausa atskleidė, kad 44 proc. nemokėtų padėti žmogui užspringus, 46 proc. negalėtų atlikti širdies masažo, o 48 proc. nemoka atlikti dirbtinio kvėpavimo veiksmų.


„Nelaimės dažniausiai užklumpa netikėtai, todėl tinkamos pirmosios pagalbos žinios ir įgūdžiai gali padėti greitai susiorientuoti. Juk kritinėje situacijoje kiekviena sekundė yra brangi. Mūsų apklausa parodė, kad su tokia situacija, kai pirmosios pagalbos prireikė vaikui arba suaugusiam, teko susidurti net ketvirtadaliui Lietuvos gyventojų", – teigia Aurelija Kazlauskienė, „Lietuvos draudimo" Strategijos, klientų ir marketingo departamento direktorė. Pasak jos, tam ir buvo inicijuotas gyvybes gelbėti mokantis projektas – kuo daugiau žmonių mokės suteikti pirmąją pagalbą, tuo saugesnė bus Lietuvos visuomenė.


Taip daryti griežtai draudžiama


Dalis tėvelių, iš nežinojimo arba gavę netinkamų žinių, vaiką jam užspringus ima už kojų ir krato galva žemyn. Pasak I. Bukotienės, tai – viena baisiausių klaidų. „Už kojų kratomas vaikas gali patirti kaklo traumą, jam gali būti pažeistos smegenys. Taip daryti jokiais būdais nereikia", – pabrėžia ekspertė ir primena, kad užspringusį vaiką gelbėti reikia tik pagal anksčiau išvardytas taisykles.


„Kalbant apie kūdikių gyvybės gelbėjimą, daug žmonių jaučia įtampą. Vaiko kūnas yra labai trapus, tad nežinodami, kokius gelbėjimo veiksmus reikia atlikti, suaugusieji dažnai bijo apskritai ką nors daryti, juos slegia sunki atsakomybės našta", – pastebi I. Bukotienė.

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis