Prieš puššimtį metų prie naktipuodžio visus vaikus patardavo pratinti vos kone nuo gimimo, vos išmokus sėdėti, jau sodindavo ant naktipuodžio. Šiandien tokių patarimų nesulauksite.

Vaikas savo kūnu pradeda domėtis maždaug vienų metų, kūno poreikius ima suprasti maždaug pusantrų - dvejų metų, o kontroliuoti šlapinimosi ir tuštinimosi refleksus įgunda iki trejų. Svarbu iš karto pabrėžti, kad kiekvienas vaikas yra unikalus, jo raida gali skirtis. Taigi ir metas, kada vaikelis pradeda gyventi be sauskelnių ar vystyklų, priklauso nuo kiekvieno.

Vienas jau metų mielai sėdasi ant naktipuodžio, o kitą ir iki trejų metų šis daiktas gąsdina.

Nuo ko pradėti?

Pirmiausia imkitės ne šlapinimosi, o tuštinimosi reikalų. Tai daug paprasčiau, nes ruošdamasis pasituštinti ar jau po to vaikas siunčia daugiau signalų: tampa nepatenkintas, muistosi, sustingsta, paraudonuoja, stena. Vos tai pastebėjusi, galite nunešti ant naktipuodžio.

Jei siunčiamus signalus perprasti sekasi sunkiau, stebėkite, kokiu metu mažylis dažniausiai tuštinasi. Ne viena mama sako, kad jos vaikas „rimtus" reikalus tvarko tiksliai, kaip laikrodukas, beveik tą pačią valandą.

Kol susiformuos refleksas ir pats galės pasiprašyti ant naktipuodžio, vaiką sodinkite ką tik pabudusį, prieš valgį ir jau pasisotinusį.

Mažylį, kuriam pavyko padaryti į naktipuodį, pagirkite.

Koks puodukas tinkamiausias?

Naktipuodis turėtų būti nešaltas ir plačiu pagrindu, kad neslystų. Svarbiausia, kad būtų švarus, kiekvieną kartą puoduką reikia išplauti.

Kai kurios mamos, jei į svečius ar atostogauti vyksta kartu su vaiku, vežasi ir naktipuodį. Vienos tai daro dėl higienos, kitos - dėl psichologinių priežasčių, mat vaikas atsisako sėsti ant svetimo.

Tėvų patogumui kuriami vienkartiniai naktipuodžiai, kuriuos jie gali imti mažyliams į kelionę ar išvyką. Kai kurie vaikai labiau mėgsta ne naktipuodį, o specialų dangtį, dedamą ant įprasto klozeto.

Baimė tuštintis

Tuštintis dažniau bijo vaikai, kurių viduriai linkę užkietėti, mat kiekvieną kartą besituštinančiam skauda. Pagalba tokiam vaikui – sureguliuoti mitybą, kad ši problema susitvarkytų (duoti daugiau skaidulų turinčių produktų, virtų burokėlių, slyvų, riboti miltinius patiekalus ir pan.)

Tačiau būna, kad viduriai neužkietėję, bet vaikas vis tiek vengia tuštintis į naktipuodį, nors juo naudojasi, kai nori pasišlapinti. Tokios baimės priežasčių gali būti daug. Neretai geriausias gydytojas yra laikas ir tėvų kantrybė. Pasitarkite su vaiko gydytoju, ką jis rekomenduotų tokiu atveju.

6 taisyklės kiekvienai šeimai

Naktipuodį iš pradžių duokite kaip žaislą, kad mažylis susipažintų ir „susidraugautų". Parodykite, kam jis naudojamas, pasodinkite ant jo lėlę ar meškiuką, parodykite paveiksliukus knygoje, kurioje pavaizduoti vaikai, sėdintys ant puoduko.

Pasodinkite mažylį ant naktipuodžio, kai matote, kad trypčioja, bando slėptis, arba nujaučiate, kad kaip tik šią akimirką gali šlapintis ar tuštintis.

Vis paklauskite vaiko, ar nereikia ant naktipuodžio. Tai padės mažyliui geriau suprasti savo kūno signalus ir paskatins būti savarankišką.

Nesijaudinkite, jei naudojantis naktipuodžiu kas nors nutinka (išsipila puoduko turinys ir pan.). Sutvarkykite ir vaiko nebarkite, nerodykite, kad esate nepatenkinti ar nusivylę. Tada jis nemanys, kad nesugeba, nesijaus kaltas, kad nepadaro to, ko prašo tėveliai. Barant „mokslai" užtrunka ilgiau.

Pagirkite vaiką už pastangas. Jeigu jam naktipuodis dar neįdomus, palaukite ir po kurio laiko bandykite vėl.

Leiskite mažyliui kartais pavaikščioti be sauskelnių (nuogu užpakaliuku ar su kelnaitėmis). Pamatęs balutę ar pajutęs, kad kelnaitės sušlapo, geriau supras, kodėl reikia eiti sėsti ant naktipuodžio.

Vaikui, kuris vis daugiau laiko dieną išbūna sausas ir švarus, užmaukite apatines kelnaites, o sauskelnes sekite tik kai eina miegoti.