Vaikas krūpčioja

Yra toks posakis: „Miega kaip kūdikis", todėl ir įsivaizduojame, kad mažutis kūdikis turėtų miegoti labai ramiai, tarsi angelėlis, tačiau jis krūpčioja, pasispardo, pagniaužo delniukus. Ir tai neturėtų stebinti.

Krūpčiojimas yra įgimtas instinktas, apsauginė reakcija į galimą pavojų, kurį gali sukelti netikėtas garsas, vaizdas, judesys.

Štai gamtoje gyvenantiems žinduoliams ši reakcija padeda išgyventi, mat žvėris, išgirdęs netikėtą garsą, krūpteli, pabunda ir gali bėgti tolyn kiek kojos neša.

Naujagimis dar nepažįsta šio pasaulio garsų ir vaizdų, todėl krūpčioja nugirdęs bet kokį netikėtą ir nepažįstamą garsą.

Lengviausia tai pastebėti naktį. Kai aplink tylu, bet kuris garsas atrodo pavojingesnis. Mes, suaugusieji, jau esame pratę prie nakties garsų ir jų tiesiog negirdime, nekreipiame dėmesio, todėl sunku suprasti, kodėl krūpčioja kūdikis.

Kai vaikas paauga, pamažu apsipranta su namų garsais, nakties šešėliais ir krūpčioja vis mažiau. Pavyzdžiui, antrą gyvenimo pusmetį krūpteli išgirdęs jau tik stiprius ir netikėtus garsus.

Įdomu tai, kad ši apsauginė reakcija visiškai neišnyksta - suaugusieji irgi krūpteli, o miegodami net surinka ar pašoka iš lovos, jei išgirsta stiprų netikėtą garsą.

Galvos echoskopija

Galvos smegenys labai svarbios. Jos reguliuoja skrandžio, širdies, plaučių, kitų organų veiklą, „įsako" raumenims, sąnariams judėti, mąsto, jaučia, supranta vaizdus, garsus, skonį, kvapą, kaupia atmintį, padeda išmoksti kalbėti, skaityti, rašyti, šokti, dainuoti, džiaugtis ir liūdėti. Todėl smegenų, arba neurologinių, ligų požymiai gali būti labai įvairūs.

Įtarusiam galvos smegenų ligą gydytojui labai svarbu ištirti šį sudėtingą organą. Todėl nuo seno mokslininkai vis ieško būdų „pamatyti" smegenis ir surasti ligos priežastį - gal jos netaisyklingai susiformavo dar per nėštumą, gal jose įvyko kas nors negera, pavyzdžiu, kraujavimas, uždegimas ar kita.

Paprasčiausias ir nekenksmingas būdas jas ištirti yra smegenų echoskopija, arba neurosonoskopija. Šį tyrimą galima atlikti tik kūdikiams - ir tik kol momenėlis dar neužsitraukęs. Tai vienintelis „langelis", pro kurį galima pamatyti smegenėles.

Vėliau jas apžiūrėti įmanoma, bet jau sudėtingesniais metodais, pavyzdžiui, pasitelkus kompiuterinę ar magnetinio branduolių rezonanso tomografiją.

Todėl jeigu gydytojas įtaria kad ir nedidelę galvos smegenų ligą, siunčia kūdikį pas vaikų neurologą atlikti galvytės smegenų echoskopijos. Geriau patvirtinti, kad kūdikis sveikas, nei pražiopsoti ligą. O procedūra nėra nei nemaloni, nei juo labiau skausminga. Kūdikis praktiškai nejaučia nepatogumų.

Mažai miega

Tai, kiek miego reikia kūdikiui, priklauso ir nuo jo amžiaus, ir kartu yra labai asmeniška. Pavyzdžiui, jeigu mažylio tėvai kūdikystėje mažai miegojo, gali mažai miegoti ir vaikas.

Dažniausiai nurodomos vaikų paros miego normos yra šios: naujagimiai vidutiniškai išmiega 16-20 val., kūdikiai - 14-15 val., vienų-trejų metukų vaikai - 12 val., trejų-šešerių metukų - 11-12 val., šešerių -dvylikos metų - 10-11 val., dvylikos metų ir vyresni vaikai - 7-9 val. Tačiau tai tėra vidurkis.

Jei kūdikis visiškai nepaiso miego normų, atrodo, miega labai mažai, neramiai, reikėtų atkreipti dėmesį į tai, ar gerai vystosi, ar yra gana aktyvus, kaip auga, ar sveikas. Jeigu gerai auga ir vystosi bei yra aktyvus, judrus, žvalus, domisi aplinka, tobulėja, retai serga, vadinasi, miego netrūksta.

Matyt, kūdikis spėja numigti per tas trumputes valandėles, per kurias mama nespėja net atsipūsti. Tačiau jeigu mažylis prastai auga, yra sutrikusi jo raida, jam trūksta energijos, dažnai serga, yra silpnas, būtina kreiptis į vaikų gydytoją, nes miegą gali trikdyti kokia nors liga.