Straipsnio autorės – vaikų darželio „Šilagėlė“ pedagogės Goda Juodelytė ir Ilona Kartanovičienė.

Mažylis mokosi žengti pirmuosius žingsnius, tarti pirmuosius žodžius, susipažįsta su jį supančiu pasauliu. Būtent šiuo momentu padedami svarbiausi gyvenimo pagrindai, noras tobulėti, pažinti save ir kitus. Vaikas pasaulį pažįsta kaip naują ir jį atranda keisdamasis, todėl vaikystės aplinkoje mes visi esame svarbūs, kuriame, gyvename ir žaidžiame kartu.

Ankstyvojoje vaikystėje ( 2 – 4 metai ) labiausiai matomi vaiko pokyčiai. Šiuo laikotarpiu keičiasi ne tik vaiko psichosocialinė, bet ir pažintinė bei fizinė ir psichomotorinė raidos sritys.

Fizinė ir psichomotorinė raida

Ankstyvojoje vaikystėje tobulėja vaiko motoriniai gebėjimai ir po truputį keičiasi vaiko kūnas. Fizinė raida – tai pamažu įgyjami vaiko judėjimo įgūdžiai, gebėjimas tikslingai panaudoti savo kūną įvairiomis aplinkybėmis (sėdėti, šliaužti, eiti, bėgti, vartytis, mėtyti daiktus ir t. t.).

Skatindami fizinę vaiko raidą, suteikiame jam įvairių galimybių lavinti viso kūno, rankų ir riešo raumenis, kad vaikas drąsiau ir su didesniu pasitikėjimu pradėtų tyrinėti supantį pasaulį.

Kaip lavinti?

Fizinės raidos lavinimui visada padeda įvairios mankštos (ėjimas ant pirštų galiukų, ant kulniukų, šokinėjimas ant vienos kojos ir t.t.). Taip pat įvairios estafetės, kurių metu vaikutis turėtų peršokti per nubrėžtą liniją, įšokti ir iššokti iš lanko, pralįsti po pakabinta virve ar tiesiog per ją eiti, kai virvė paguldyta ant žemės. Taip pat fizinės raidos lavinimui padeda ir kamuolio gaudymas ir mėtymas.

Žinoma, svarbu nepamiršti ir smulkiosios motorikos lavinimo. Čia į pagalbą galima pasitelkti beveik viską, ką turite namuose ar randate gamtoje. Plastilino lipdymas, sagučių užsegimas ir atsegimas, makaronų vėrimas ant siūlo, piešimas spalvotais pieštukais, mažų akmenukų rinkimas – visa tai puikiai lavina smulkiają motoriką ir stiprina vaiko pirštukus.

Kiekviena aktyvi veikla prisideda prie vaiko fizinės raidos tobulėjimo, todėl tiesiog pasitelkite vaizduotę ir kartu su vaiku dalyvaukite panašiuose užsiėmimuose.

Šiuo laikotarpiu, kartu su fizine raida, keičiasi ir vaikučio kūno proporcijos – kūnas ilgėja, lieknėja, kinta liemens, galvos, kojų dydžių santykiai. Dėl šių pokyčių vaiko žingsnis tampa platesnis, rankomis gali toliau pasiekti, padidėja vaiko lankstumas, greitumas, ištvermingumas.

Foto: Vida Press

Kalba bei mąstymas

Pažintinė žmogaus veikla prasideda nuo pojūčių, suvokimų, vaizdinių ir pereina į mąstymą. Mąstydamas vaikas tiria aplinką, analizuoja, konstatuoja, apibendrina, daro išvadas, sprendžia. Ankstyvajame amžiuje vaikams mąstymo tobulinimui labai padeda piešimas, konstravimas, žaidimai. Būtent per šias veiklas tobulėja vaiko pasaulio suvokimas, gebėjimas perteikti matytus vaizdus, formas. Lavinama vaikučio vaizduotė, atmintis bei dėmesys. Kartu su mąstymu lavėja ir vaikučio kalba.

Kalba – tai svarbi bendravimo forma, tačiau net ir nemokėdami nė žodžio, vaikai nuolat stengiasi, kad juos suprastų. Antraisiais gyvenimo metais vaiko kalba darosi sudėtingesnė, jis pradeda suprasti ir vykdyti nurodymus: paimti, padėti ar atnešti daiktus, žino artimųjų vardus. Antrųjų metų pradžioje mažieji gali pasakyti apie 20 žodžių, o pabaigoje – jau 200–300 žodžių. Vartojamų žodžių reikšmė gali būti didelė, nes jie tuo pačiu žodžiu kartais pavadina daiktą ir veiksmą.

Kaip lavinti?

Vaikų kalbą teigiamai veikia aplinka. Todėl siūlome su vaikučiu visada kalbėti raiškiai ir iš lėto tarti žodžius, taip pat siūlyti naujus žodžius pakartoti. Girdėdamas suaugusiųjų kalbą, žaisdamas ir stebėdamas vaikas sužino žodžių reikšmes, išmoksta tarti gimtosios kalbos garsus. Todėl siūlome tėveliams kuo daugiau skaityti pasakų, dainuoti daineles, kalbėtis su vaikais, žaisti kalbą ugdančius žaidimus. Pavyzdys: pasidarykite kortelių su gyvūnų atvaizdais. Pirmiausia paprašykite, kad vaikas pasakytų, kokius garsus skleidžia kiekvienas gyvūnas, vyresniųjų vaikučių paprašykite, kad jie įvardintų, kas tai per gyvūnas.

Taip pat galite mokyti vaiką tarti kiekvieną garsą ar raidę atskirai, ant kortelių užklijuoti įvairius daiktus, pvz., mašina, namas, kiemas, tvartas, kaulas, ir paprašyti,kad vaikas įvardintų šiuos daiktus. Nebijokite eksperimentuoti su įvairiausiomis medžiagomis (vanduo, aliejus). Patirtus įspūdžius vaikas išreikš emocijomis ir tikrai galite jam padėti jas įvardinti.

Foto: Vida Press

Asmenybės vystymasis

Augdamas vaikas įgyja ir naujų psichologinių bruožų, išmoksta naujų elgesio formų ir taip pamažu tampa mažuoju visuomenės nariu. Ankstyvoje vaikystėje susiformuoja gana pastovus vaiko vidinis pasaulis, todėl vaiką galima pavadinti asmenybe. Tačiau ši asmenybė dar nėra visiškai susiformavusi, ji gali toliau vystytis bei tobulėti.

Vaiko veikla keičiasi ir tampa sudėtingesnė. Tai kelia reikalavimus ne tik suvokimui, mąstymui, atminčiai, bet ir gebėjimui organizuoti savo elgesį. Visa tai pamažu formuoja vaiko asmenybę. Vaiko asmenybės vystymasis susideda iš dviejų dalių. Pirma - vaikas pradeda suvokti aplinkinį pasaulį ir savo vietą jame. Dėl to pasikeičia vaiko elgesys. Antra - jausmų ir valios raida.

Kaip padėti?

Vaiko asmenybės vystymuisi didžiausia įtaka daroma per veiklą. Organizuodami vaiko veiklą, suaugusieji duoda patarimų bei nurodymų, aiškina žmonių tarpusavio santykius ir veiksmus, kelia tam tikrus reikalavimus pačio vaiko veiksmams bei poelgiams, padeda jiems išspręsti įvairias problemas ir sunkumus, kylančius jų veikloje bei konfliktus.

Emocijos

Ankstyvojoje vaikystėje vaikas yra labai jautrus ir pastabus. Suaugusieji mano, kad vaikai nepastebi jų nuotaikos, o iš tikrųjų jis nuolat stebi suaugusiųjų elgesį. Emocijas galima padalinti į teigiamas ir neigiamas. Teigiami jausmai ir emocijos yra sugebėjimas džiaugtis, mylėti, reikšti užuojautą ir pan. Neigiami jausmai ir emocijos yra pyktis, baimė, neapykanta, pavydas ir kt.

Viena iš teigiamų emocijų yra džiaugsmas. Jį vaikui sužadina įvairūs dalykai, kurie patenkina tuo metu esančius norus, poreikius bei kylančius lūkesčius. Vaiką gali pradžiuginti net nereikšmingi ūsų požiūriu dalykai – saulė, veido mimika, pasakytas koks nors žodis ir pan.

Viena iš neigiamų emocijų yra pyktis. Šiai emocijai iškilti yra labai daug priežasčių: bendravimas su suaugusiaisiais, vaiko judesių varžymas, atitraukimas nuo žaidimo, ginčai dėl vaikui reikalingų daiktų ir pan. Pyktį vaikas bando nuslopinti peštynėmis, stumdymusi, riksmais ir ašaromis.

Vaiko emocijos gali greitai keistis – jeigu vaikas neseniai verkė, tai bet kurią kitą minutę jis gali pradėti juoktis ir būti linksmas. Tokie jausmų perėjimai yra greiti todėl, kad vaiko emocijos, nors ir intensyvios, nėra gilios, nesusijusios su asmenybės vertybėmis, nes jų vaikas dar nėra sukūręs ar perėmęs iš suaugusiųjų. Vaikui augant emocijos kinta. Neigiamų jausmų plėtotė paprastai nereikalauja tėvų pastangų. Aplinka duoda pakankamai akstinų jiems pabusti ir vystytis. Tuo tarpu teigiamus vaiko jausmus tėvai turi tiesiogiai skatinti.

Ką daryti, kaip elgtis ir kuo užimti vaiką, kai jis pyksta

Dažniausiai suaugusieji labai audringai reaguoja į vaiko neigiamas emocijas ir pyktį. Tai jiems patiems sukelia pyktį, jie pradeda barti vaiką taip ir nepaaiškinę, ką jiss padarė blogai ir už ką yra baramas bei baudžiamas.

Reikia kiek galima ramiai reaguoti į vaiko pykčio ir neigiamų emocijų protrūkius. Vertėtų pasiklausti, kodėl vaikas šiuo metu supyko, kas jam sukėlė tokius jausmus.

Jeigu vaikas yra už kažką baudžiamas (pavyzdžiui, sodinamas ant kėdutės, kad nurimtų) derėtų pasakyti, už ką.

Matydami nuolatinį vaiko netinkamą elgesį, kurį sukelia būtent pyktis ir neigiamos emocijos, suaugusieji pradeda vaiką nuolat bausti ir barti. Šiuo atveju vertėtų jį kažkuo užimti, pavyzdžiui žaidimu (žaisti kartu su juo, o ne tiesiog įbrukti į rankas žaidimą ir palikti nuošaly) - tai gali būti plastilino lipdymas, įvairūs žaidimai su kaladėlėmis, lavinamieji žaidimai, knygučių vartymas bei skaitymas arba netgi kaip padėjėjų kasdieninėje veikloje (kartu tvarkytis, vaikas gali padėti paruošti priemones darbeliams arba nuvalyti staliuką po darbelio atlikimo).

Svarbiausia – pasitelkite vaizduotę, ieškokite naujų ir linksmų būdų, kurie leistų jūsų vaikui tobulėti visose srityse. Kartais ir patys pabūkite vaiku – tai paliks įsimintinų emocijų ir jums, ir vaikui, o ir žinoma, tokiu būdu tik stiprinsite tarpusavio ryšį.