Plaukite rankas

Reguliarus rankų plovimas – paprasčiausias ir efektyviausias būdas apsisaugoti nuo virusų. Mokykite vaikus plauti rankas šiltu vandeniu su muilu kaskart prieš valgį ir užkandžius, grįžus iš darželio, mokyklos, lauko ar draugo namų. Nepamirškite rodyti pavyzdžio – plaukite rankas prieš ruošdami maistą, pakeitę vystyklus, nuvalę varvančią nosytę.

Atkreipkite dėmesį ir į rankų higieną vaikų ugdymo įstaigose. Nesidrovėkite reikalauti, kad rankas plautų ir vaikai, ir jais besirūpinantis personalas.

Nelieskite akių ar nosies

Ant neplautų rankų nuolat knibžda tūkstančiai bakterijų. Kai vaikas trina akis ar nosį, jis atveria šioms bakterijoms kelią tiesiai į savo organizmą.

Taigi, net jei jūsų mažylis dažnai plauna rankas, priminkite jam, kad rankomis neliestų akių ir nosies. Mokykite jį šluostyti ašarojančias ar niežtinčias akis bei varvančią nosį vienkartinėmis nosinaitėmis. Pratinkite vaikus naudoti nosinėles ir čiaudint ar kosint – jei mažylis jau pasigavo virusą pats, toks įprotis gali padėti apsaugoti aplinkinius.

Blogai besijaučiančio vaiko vieta – namuose

Įsitikinkite, kad darželyje, kurį lanko jūsų vaikas, tinkamai laikomasi reikalavimo neleisti į jį blogai besijaučiančių vaikų. Ugdymo įstaigų administracija privalo užtikrinti, kad karščiuojantys, vemiantys, viduriuojantys, akių ar kitas infekcijas patyrę vaikai sveiktų namuose, kol lankyti daželį leis gydytojai. Jei reguliariai pastebite akivaizdžiai sergančius vaikus ugdymo įstaigoje, nedelsdami pasikalbėkite su darželio vadovybe dėl griežtesnių taisyklių taikymo sergantiems vaikams.

Saugokite gerklę nuo šalčio

Ar žinote, kad kaklas – vienas didžiausių šilumos nuostolių šaltinių? Net 40-50 proc. kūno šilumos galite netekti per galvos ir kaklo paviršius. Todėl šaltuoju laiku eidami iš namų niekada nepamirškite šaliko. Kiek įmanoma, venkite didelių temperatūros svyravimų, pvz., kai iš šilto automobilio einama į šaltą lauką ir atvirkščiai.

Nevalgykite iš bendrų indų

Niekada negerkite iš stiklinės, puodelio ar buteliuko, kurį naudojo kažkas kitas, nes taip kyla pavojus užsikrėsti virusais ir bakterijomis. Nesidalinkite ir kitais indais, nosinėmis ir servetėlėmis.

Gerklės apsaugai – medus ir imbieras

Vienas geriausių būdų apsaugoti gerklę – imbiero sultys ir medus. Ryte išsivalę dantis sumaišykite šlakelį šviežių imbiero sulčių ir šaukštelį medaus. Toks mišinys jūsų gerklę saugos visą dieną.

Prižiūrėkite dantų šepetėlį

Rimtas infekcijų šaltinis, kurio dauguma rimtai nevertina, yra dantų šepetėlis. Po nakties jis gali tapti įvairių gerklės ir burnos negalavimų kaltininku. Todėl kiekvieną rytą prieš valydami dantis dezinfekuokite dantų šepetėlį pamirkydami jį karštame druskos tirpale (šaukštelis stiklinei vandens).

Reguliariai keiskite dantų šepetėlius. Rekomenduojama juos atnaujinti kas 3-4 mėnesius ar dar dažniau, jei šepetėlis susidėvi. Laikykite dantų šepetėlius vertikaliai, neuždarose talpyklose, sausoje vietoje.

Stiprinkite imunitetą natūraliomis priemonėmis

Karvės priešpienis plačiai naudojamas ir ajurvediniame gydyme, ir liaudies medicinoje. Jį sveikatinimo tikslais naudojo ir mūsų senelės. Ištyrus karvių priešpienį paaiškėjo, kad jame yra daug veikliųjų medžiagų, kurios gali būti įvairiapusiškai naudingos įvairaus amžiaus žmonėms.

Priešpienio sudėtyje yra baltymai, karbohidratai, riebalai, vitaminai, mineralai ir antikūniai (baltymai), kurie kovoja su bakterijų ir virusų antigenais. Antikūnių kiekis priešpienyje gali būti 100 kartų didesnis, nei paprastame piene. Atlikus mokslinius tyrimus buvo nustatytas teigiamas karvių priešpienio poveikis gydant kvėpavimo organų ligas ir infekcijas. Jame esančios medžiagos gali užkirsti kelią netgi gripui. Palyginus su moters pienu, karvės priešpienyje yra 30–40 kartų daugiau imunoglobulinų. Iki antibiotikų išradimo priešpienis buvo viena svarbiausių priemonių, padedančių apsisaugoti nuo infekcijų.

Klaidinga yra manyti, jog priešpienis yra naudingas tik vaikams. Senstant organizmui, imuninių ir augimo faktorių gamyba mažėja, o kovoti su ligomis reikia bet kokiame amžiuje.