Justė klausia:

„Prašau patarimo, nes nebežinome kaip teisingai elgtis. Mūsų pirmagimis (2 metų 8 mėn.) berniukas labai prastai miega jau nuo pat pirmųjų mėnesių. Prastai reiškia, kad nuolat prabunda, tampo mūsų rankas (taip ramindamasis), kartais klykia, rėkia ir net nesugebame nuraminti, toks jausmas, kad jis net negirdi mūsų.

Viskas nebūtų jau taip prastai, jei ne prieš 3 mėnesius įvykęs šeimos pagausėjimas. Nuo to laiko, kai pagimdžiau, miegu su naujagimiu viename kambaryje, o vyras ant čiužinio šalia pirmagimio kitame kambaryje.

Tai nebuvo toks staigus vaiko perkėlimas į kitą kambarį, mes jį pratinome jau nuo mano nėštumo vidurio. Dabar atrodo, kad pirmagimis miega prasčiau nei kai buvo kūdikis. Jis šaukia nesavu balsu mane naktimis, būna, kad atbėga į mano lovą.

Ar mums reiktų susirūpinti tokiu vaiko miegu? Ar tai normalu?

Bandėme miegoti ir visi keturi kartu, tačiau tada išvis neįmanoma – naujagimis prižadina vyresnįjį ir atvirkščiai. Prašau, patarkite, kaip mums elgtis, nes jau nebeturime vilčių, kaip tai išgyventi“.

Atsako Individualiosios psichologijos konsultantų programos dalyvė Milda Čeikienė, www.ipi.lt.

Iš tiesų, vaikus auginti yra sunku. Iš pradžių, jiems tik gimus, reikia daug fizinės jėgos ir ištvermės - stoti, nešti, keltis. Todėl dabar, susilaukusi naujagimio, pailsėkite vos tik radusi laisvą minutę. Prašykite drąsiai pagalbos visų aplinkui. Gal vertėtų porai mėnesių, kol įsivažiuosite į ritmą, paieškoti pagalbininkės, auklytės? Nes sunku priimti teisingus sprendimus, kai apėmęs jausmas „nebeturime vilčių, kaip tai išgyventi“.

Tad pirmas patarimas - susiorganizuokite sau atokvėpio, poilsio valandėles, laiko, kai darote tai, kas patinka, kas jus įkvepia ir suteikia jėgų.

Rašote, jog „viskas nebūtų taip blogai, jei ne naujas šeimos narys", kuris atima be galo daug laiko iš jūsų ir to laiko tiesiog nebelieka vyresnėliui.

Jūs turbūt suprantate, kad vyresnėlis negali suaugti per 1 dieną ar per 3 mėnesius. Jei vaikas rėkia, tai jam tikrai reikia pagalbos. Tad jums dabar reikia laiką, kai mažylis užmiega ar gali pabūti vienas su savimi, skirti vyresnėliui. Netgi susiplanuoti iš anksto tas valandėles ir pasikviesti vyrą ar kažką kitą į pagalbą, kad jie prižiūrėtų mažylį, kol jūs skirsite ramiai dėmesio savo pirmagimiui.

Tačiau lazdos nereiktų perlenkti. Mes mylime vaikus ne po lygiai. Teikiame dėmesio ir rūpesčio kiekvienam tiek, kiek jam reikia tuo metu. Jei vienas vaikas susirgo, tai juk neduodate vaistų ir nesergančiam vaikui? Taip, vyresnėliui atėjo laikas mokytis dalintis mamos ir tėčio dėmesiu su broliu ar sese, ir panašu, kad jam tai nepatinka. Išmoks. Jei būsite kantrūs, nuoseklūs ir leisite jam išreikšti jaučiamą pyktį.

Rašote, kad pratinote vyresnėlį miegoti kitame kambaryje, paskui vėl grįžote visi kartu į vieną kambarį miegoti, tada vėl kažką keitėte. Ir dabar tėtis laikinai miega ant čiužinio prie vaiko lovos. Nenuoseklu. Taip nieko nebus. Ir vaikui nuo to tik prasčiau.

Problema - pavargę ir nesusiorganizuojantys sau miego tėvai. Susitarkite tarpusavyje taip, kad bent vienas kas antrą naktį gautų išsimiegoti arba turėtų galimybę dieną pamiegoti. Vyras, močiutė, senelis, draugė, auklė turi daryti bet ką, kad tą naktį išsaugotų jūsų miegą. Ir atvirkščiai - kai jūsų laikas budėti, tai gerbkite vyro miego poreikį.

Kita problema, kurią minite, yra tai, jog berniukas naktimis pabunda, išsigąsta ir taip vyksta nuo pirmų gyvenimo dienų. Reikėtų daugiau informacijos apie jo gimimą, jūsų nėštumą, apie jūsų šeimą, kad būtų galima tiksliau suprasti problemos priežastį.

Tai gali būti ir dėl sunkaus gimdymo, ir dėl perkrautos vaiko dienos, ir dėl netinkamo maisto, ir dėl dienos ritmo nebuvimo, dėl jūsų abejonių priimtais savo sprendimais, dėl auklėjimo, ribų nebuvimo.

Kad vyresnėliui dabar sunkiau, kai gimė broliukas ar sesė - taip, bet sprendimas migdyti jį atskirai nuo savęs, perleidžiant daugiau atsakomybės vyrui, yra gera išeitis.

Tiesiog turėkite daugiau kantrybės, prašykite vyro, kad pasiimtų berniuką, kai atbėga prie jūsų lovos, ir leistų jums miegoti.

Sukurkite migdymo ritualus, kurie pakeistų jūsų rankos čiupinėjimą: duokite jam minkštą žaisliuką su jūsų kvapu; niūniuokite patinkančią lopšinę; palydėkite vaikus į sapnų karalystę sekdama pasaką apie tai, ką jie ten gražaus ir gero šiandien pamatys.

Kai kuriems vaikams reikia daug laiko išmokti užmigti patiems. Nes miegojimas jiems kažkuo panašus į mirtį. Tik jūsų kantrybė ir švelnumas, ramus palydėjimas, vaiko baimių supratimas padės vyresnėliui išmokti užmigti.