Kaip bendrauti su Aspergerio sindromą turinčiu vaiku?

Sūnų su Aspergerio sindromu auginanti mama klausia, kaip sudominti sūnų nauja veikla, kaip bendrauti ir plėsti jo akiratį.

Milda klausia:


„Mano sūneliui beveik 3 metukai. Aspergerio sindromą nustatė, kai jam ar nebuvo nei dvejų metų. Nauja veikla jam visiškai neįdomi, mėgsta tik mašinėles stumdyti ir klausyti dainelių anglų kalba.


Nors perskaičiau daug literatūros įvairiom kalbom, bet ne kažin ką radau informacijos apie sudominimo budus.

Kaip butu galima su juo kitaip bendrauti ar kaip pateikti naujovę, kad jam patiktų?“


Atsako individualiosios psichologijos konsultantė Rasa Kardaitė-Vėlyvienė.


Milda, ačiū jums už atvirą ir jums sunkų klausimą. Manau, kad visiems tėvams yra svarbu, kad jų vaikai nuolat imtųsi naujos veiklos, vis kiekvieną dieną kažkuo nauju domėtųsi ir mokytųsi. Tačiau jūsų sūnus turi sindromą, kuris koreguoja tėvų lūkesčius. Aspergerio sindromą turintys vaikai tiesiog tokie yra. Jiems gali būti sunku priimti naują veiklą ir naujus siūlomus dalykus.


Gal galima leisti jam veikti tas veiklas, kurios jam labiausiai sekasi tuo ar kitu gyvenimo periodu. Domėtis, ką ir kaip jis žaidžia. Pabandyti šiek tiek „įsiprašyti" į savo vaiko pasaulį ir sutelkti dėmesį ne į trūkumus, o į gebėjimus, lavinant juos.

Tokie vaikai yra labai įdomūs, tik reikia jiems leisti būti įdomiais. Galbūt jūs, kaip mama, galite rasti savyje ramybės ir kantrybės pabūti jūsų sūnaus veikloje, be išankstinių nuostatų, kaip ir kas turi būti, kaip ir kas vyksta su kitais vaikais.

Tokio vaiko elgesys gali trikdyti ir kelti sunkumų, tačiau tai yra toks pat žmogus, kaip ir visi kiti. Leiskite jam būti savimi ir jis pats pasakys ar parodys, kad jau laikas naujai veiklai. Noriu jus padrąsinti bendradarbiauti, kiek tiktai įmanoma, su įvairiais specialistais.


Galbūt jūs sau ir savo sūnui galite padėti pati kreipdamasi pas psichologą, konsultantą, psichoterapeutą. Būdama stipri pati, stiprinsite ir savo sūnų. Patikėti savimi, kad jis yra toks, koks yra, pats didžiausias stebuklas.

Gal tiktų susirasti tėvus ir šeimas auginančius panašius vaikus ir su jais palaikyti ryšį, dalintis patirtimi, liūdesiais ir džiaugsmais.


Jums itin reikia palaikymo ir padrąsinimo, kad su tokiu vaiku labai įdomu gyventi, tik reikia drąsos tuo patikėti. Išdrįskite su savo sūnumi bendrauti taip, kaip nori jis.

Stiprybės ir sėkmės, o labiausiai norisi jums palinkėti kantrybės.

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis