Atviras interviu su psichologe: ko iš tiesų nori moteris ir ko nori vyras

Net išsvajotas ir labai lauktas kūdikis į poros gyvenimą įneša sumaišties: iki šiol žiūrėję vienas į kitą vyras ir moteris nukreipia žvilgsnius į kūdikį, „pamiršta" save, kad galėtų tenkinti mažo žmogaus poreikius.

Neretai dėl to ima tyliai bręsti konfliktas, o tarp dviejų žmonių stoja žiema. Ką turėtume žinoti vienas apie kitą, kad žiemą pakeistų jausmų pavasaris?


Konsultuoja psichologė šeimos ir porų konsultantė Živilė Baronienė.


Po gimdymo moteris jaučia didesnį nuovargį nei įprastai – ne tik fizinį, bet ir psichologinį. Kartais jis trunka net kelerius metus. Gal kaip tik nuovargis yra viena svarbiausių atšalusių tarpusavio santykių, konfliktų priežastis?


Kai esame pavargę, išties kyla daugiau ir įvairesnių, sunkesnių emocijų. Tai tiesa, tačiau nenorėčiau sutikti, kad nuovargis yra didžiausia atšalusių santykių priežastis. Tai viena aplinkybių.


Kaip mes priimame gyvenimo pokyčius, sprendžiame kilusius sunkumus, tvarkomės su savo ir partnerio sunkiomis emocijomis pavargę, kaip padedame vienas kitam, kaip vienas kitą girdime, kiek mūsų tikslai ir siekiai sutampa, ko tikimės iš partnerio ar iš savęs sulaukę kūdikio atsakymai į šituos klausimus gali atskleisti daugiau atšalusių santykių priežasčių.


Mama tapusi moteris jaučia, kad vienas svarbiausių poreikių dabar yra gerai išsimiegoti, pailsėti, sulaukti pagalbos. Apie kokius dar vienas kito ir savo poreikius mes net nesusimąstome, todėl jie lieka ne tik neišsakyti, bet ir nepatenkinti?


Kiekvienas žmogus jaučia poreikį būti svarbus ir ypatingas artimam žmogui, įvertintas už pastangas. Juk labai svarbu ir gera jausti, kad net tada, kai yra pavargęs, mano partneris rūpinasi manimi, aš esu jam svarbus ar svarbi. Taip pat labai svarbu, kad aš tai pastebėčiau ir įvertinčiau.


Kas nutinka, jei šių poreikių nesuvokiame ir jais nepasirūpiname? Kartais pora tampa smarkiai motyvuota gyventi dėl vaikų. Tokia nuostata yra būdas ignoruoti savo poreikius: „Mes dabar gyvename dėl atžalų, ko mes norime ar ko mums reikia, nėra taip svarbu." Tam tikrą laiką tai padeda porai išgyventi, tačiau iššūkiu tampa etapas, kai vaikai paauga ir jiems nebereikia tiek daug tėvų rūpesčio. Kiti partneriai kartais pradeda vienas kitam reikšti nepasitenkinimą, deja, gerai nė nesuvokdami, kokius poreikius slepia nepasitenkinimas. O kartais tiesiog tyliai laukiama viliantis, kad partneris pats pastebės mūsų nepatenkintus poreikius, susipras, ko mums reikia. O jei laukiame ir nesulaukiame, nusiviliame. Nusivylę priimame drastiškus sprendimus.


Vis dėlto tos poros, kurios kalbasi, stengiasi girdėti ir suprasti kitą, yra linkusios prisitaikyti prie aplinkybių ir pokyčių, randa būdų, kaip kitaip pasirūpinti vienas kitu, patenkinti pagrindinius poreikius, šią krizę sėkmingai išgyvena. Tokių porų gyvenimo kokybę kūdikio gimimas tik papildo, nes skatina ieškoti naujų rūpinimosi vienas kitu formų ir būdų, tampa atradimų laikotarpiu.


Mama tapusi moteris tarsi primiršta kitus savo vaidmenis, o jei vyras primena žmonos pareigas, jaučiasi išnaudojama: „Aš taip pavargstu, nemiegu naktimis, o tu dar kažko nori?" Kaip vyrui prieiti prie savo moters? O gal palikti ramybėje?


Norisi šį klausimą apversti ir paklausti filosofiškai: „O kas iš tikrųjų yra pareiga?" Ką mes iš tikrųjų privalome šitame gyvenime daryti? Man patinka požiūris, kad iš tikrųjų privalome labai nedaug: kvėpuoti, valgyti, miegoti, t. y. tai, kas svarbu išgyventi. Visa kita renkamės – daryti ar nedaryti. Taip yra ir šeimoje: mes renkamės ir susitariame, kaip gyvename, bendraujame, kokius vaidmenis ir kaip juos atliekame. Keičiantis aplinkybėms, turi keistis ir susitarimai. Prieš kurdami porą du žmonės tarėsi, kaip gyvens, kurs buitį, rūpinsis vienas kitu, bet gimus vaikui turėtų tai aptarti iš naujo.


Yra vienas stebuklingas būdas priimti ir koreguoti sprendimus – tai kalbėtis. Svarbu kalbėtis apie galimus sunkumus ir lūkesčius. Ko aš tikiuosi iš partnerio? Kaip aš elgsiuosi, kai man bus sunku – pasidalysiu su partneriu, paprašysiu pagalbos? Ar partneris išgirs tai, ką sakau? Ar jis man pasakys, kai jam bus sunku?


Svarbu suprasti, kad dalytis sunkumais įmanoma tik tada, kai aš žinau, kad už nuomonę, išsakytus lūkesčius mano partneris nenubaus manęs tyla, atšalimu ar kaip kitaip, bet bent jau pasistengs suprasti ir priimti. Jausmas, žinojimas, kad būsime priimti, didina artumą, o kaip tik artumas motyvuoja stengtis dėl kito.Kilus sunkumams ar ištikus santykių krizei tikrai nereikėtų vienam kito palikti ramybėje, žinoma, nekalbu apie suprantamą kiekvieno norą ir teisę kartais pabūti vienam tyloje. Kai sunku, labai norisi ir reikia kito paramos, kad pabūtų šalia. Net jei tą akimirką nepavyksta išspręsti problemos, labai svarbu jausti, kad abu partneriai yra šalia, abiem tai rūpi ir abu stengiasi.


Ko nori tėčiais tapę vyrai? Ar sušlubuoja jų identitetas, pasitikėjimas savimi, ar, priešingai, sustiprėja? Kaip vyrai ieško naujo vaidmens šeimoje?


Mama tampama. Tapti ja padeda nėštumas, gimdymas, žindymas, hormonų pokyčiai. Tapti tėčiu kur kas sudėtingiau – reikia mokytis juo būti. Tam reikia ir noro, ir abipusių pastangų, o kartais ir pagalbos, t. y. sudaryti sąlygas tėčiui būti su vaiku, parodyti, kaip su juo būti, paskatinti ir pasidžiaugti pastangomis.


Dažnai kalbame apie tai, kad mama tapusi moteris išgyvena didžiulius vidinius pokyčius. Tačiau vyras juos taip pat išgyvena. Vienas didžiausių pokyčių yra tai, kad vyras tikrai gali pasijusti nereikalingas, jam gali būti sunku įsiterpti į labai artimą mamos ir vaiko ryšį. Gali kilti net ir pavydo jausmas, nes kūdikio ir mamos ryšys yra unikalus, tokio su žmona vyras niekada nepatyrė ir nepatirs.


Sunkiau vaiko gimimą išgyvena tie vyrai, kurie buvo pratę, kad šeimoje jais pasirūpinama. Tokie vyrai pastebi pasikeitusį moters vaidmenį ir itin jautriai tai išgyvena.


Negalima ignoruoti ir fakto, kad ne tik moterys, bet ir vyrai kartais išgyvena pogimdinę depresiją. Gimus kūdikiui keičiasi šeimos struktūra, išauga atsakomybės jausmas, rūpestis dėl šeimos gerovės, keičiasi vyro statusas. Šie pokyčiai gali labai paveikti vyro identitetą.



Vienas didžiausių pokyčių yra tai, kad vyras tikrai gali pasijusti nereikalingas, jam gali būti sunku įsiterpti į labai artimą mamos ir vaiko ryšį.
Vienas didžiausių pokyčių yra tai, kad vyras tikrai gali pasijusti nereikalingas, jam gali būti sunku įsiterpti į labai artimą mamos ir vaiko ryšį.
Shutterstock nuotr.


Kaip pamatyti, suprasti, kad vyras yra sutrikęs, kaip jam padėti?


Požymiai, kad vyrui sunku ištverti pokyčius, svyruoja jo pasitikėjimas savimi, jis tebeieško savo identiteto, gali būti didesnis nuovargis, menka motyvacija būti su vaiku, jį prižiūrėti, drastiškas noras laikytis ankstesnių įpročių, veiklų, kurios dabar jau gali būti labai žalingos šeimos gyvenimui, per daug dėmesio darbui, nenoras grįžti į namus.

Labiausiai padeda savo vaidmens ieškojimas naujoje šeimos struktūroje, t. y. mokymasis užmegzti ryšį su kūdikiu, būti tėčiu, gyventi trise ir pan. Ir šiuo atveju nėra stebuklingesnio pagalbos būdo, kaip kalbėtis. Kalbėtis reikia apie tai, kokios pagalbos moteris norėtų iš vyro, kai taip pakito šeimos rutina, kaip jis gali padėti, prisidėti ir pan.


Kaip mokomasi būti tėčiu?


Nuoširdžiai norint daryti ir darant kasdienius dalykus: nešioti kūdikį, migdyti jį, vystyti, žaidinti. Moteris padeda vyrui leisdama jam tai daryti.


Vienas pokyčių, kurį išgyvena mama tapusi moteris, – tai begalinis noras rūpintis, globoti kūdikį. Kartais tikrai nelengva leisti kitam žmogui rūpintis savo kūdikiu, nes mamai gali atrodyti, kad tik ji geriausiai supranta jo poreikius, tik jos rankose mažylis lengviausiai nurimsta. Jei mama prie kūdikio neprileidžia kito žmogaus, tėčiui gali būti nelengva priprasti prie savo naujo vaidmens.Labai svarbu leisti vyrui būti su kūdikiu, džiaugtis jo noru ir pastangomis tai daryti. Ir skatinti, o ne kritikuoti net jei kažkas nepavyksta. Tarpusavio santykiams labai svarbu, kad partneriai kuo dažniau pastebėtų, kas vienam ar kitam sekasi, ir tuo džiaugtųsi: taip lengviau išgyventi sunkumus.


Susilaukusios kūdikio moters keičiasi žiūrėjimo kryptis. Prieš tai žiūrėjusi į savo vyrą, dabar moteris nukreipia žvilgsnį į savo kūdikį, todėl vyras jaučiasi pamirštas, trečias, „už borto". Bet gal didžiausia bėda yra ta, kad moters žiūrėjimo kryptis niekada nebuvo ji pati? Juk moterys, kurios moka tinkamai pasirūpinti savimi dar prieš gimstant kūdikiui, mokės savimi rūpintis ir šiam gimus?


Natūralu, kad gimus kūdikiui kurį laiką moteris visą save skiria jam. Tačiau turime suvokti, kad labiausiai rūpinamės savo vaiku tada, kai savo pavyzdžiu rodome, kad gebame pasirūpinti savimi, partneriu, vienas kitu, kartu kuriame santykį, turime galimybių ir noro tą santykį kurti ir išlaikyti.


Yra viena taisyklė, kuri padeda mamai lengviau suprasti, kiek jos globos ir rūpesčio reikia vaikui: tai, ką jis gali daryti pats, reikia ir leisti daryti pačiam. Jei jau gali pats laikyti šaukštą ir mokytis valgyti, leiskite jam tai daryti, mokytis. Tai požymiai, kurie leidžia mamai pamažu mažinti globą, tinkamai rūpintis juo ir, žinoma, savimi.


Kada moteris savo noru ir vėl atsigręš į savo vyrą?


Kai kuriame tarpusavio santykius, juos konstruojame gana įvairiai, pavyzdžiui, viena pora gali labai džiaugtis tuo, kad žiūri vienas į kitą, o koks požiūris į pasaulį, aplinką jiems ne taip svarbu. Kai gimsta kūdikis, moteris kuriam laikui nusigręžia nuo vyro ir atsigręžia į kūdikį ir tokiai porai tai didelis pokytis. Bet jei pora kūrėsi sutardama, kad labai svarbus yra bendras tikslas, panašios vertybės, požiūris į pasaulį, o ne tik žiūrėti vienam į kitą, tuomet kūdikio gimimas dovanoja šeimai naujų spalvų ir tik praplečia žiūrėjimo kryptį, pora nesijaučia vienas nuo kito nusisukę.

Kai kūdikis paauga, tampa ne toks besąlygiškai priklausomas, mamos instinktas rūpintis šiek tiek atsipalaiduoja, ji nebejaučia įtampos, pajunta, kad vėl turi daugiau galimybių ir jėgų apsidairyti aplinkui ir grįžti prie tų dalykų, kurie jai rūpėjo.


Jei moteris jautė turinti, kas padeda jai rūpintis kūdikiu, patyrė saugumo jausmą, nes nebuvo palikta viena, jai bus lengviau pasirūpinti savimi, taigi, ji lengviau ir greičiau atsigręš ir į savo vyrą.


Kaip išgyventi laiką, kai vyras jau atsigręžia į moterį, o moteris dar žiūri į kūdikį?


Lengviau yra tiems, kurie supranta prieraišumo prasmę ir svarbą žmogaus gyvenime.

Sėkmingai žmogaus gyvenimo raidai saugus prieraišumas daro didžiulę įtaką. Jis lemia, ką galvojame apie save, kitus, pasaulį, kiek jaučiamės galintys įtakoti save ir pasaulį, ar mokame užmegzti ir išlaikyti artimus santykius. Tai labai priklauso nuo kūdikystėje suformuoto prieraišumo jausmo, t. y. kaip buvo reaguota, patenkinti kūdikio poreikiai, ar jis turėjo galimybę saugiai prisirišti prie jį globojančio žmogaus.


Kartais vyrai sako: „Matau, kad mano moteriai sunku, ji yra pavargusi, todėl nenoriu kelti konfliktų, jai trukdyti išsakydamas, ko ilgiuosi, kas man atrodo negerai." Tačiau ignoruojamos problemos ar bėgimas nuo jų santykius tik sunkina. Į konfliktą reikia žiūrėti kaip į galimybę problemą spręsti, ieškoti išeičių. Neišspręsti reikalai savaime neišsisprendžia.



Kai gimsta kūdikis, moteris kuriam laikui nusigręžia nuo vyro ir atsigręžia į kūdikį ir tokiai porai tai didelis pokytis.
Kai gimsta kūdikis, moteris kuriam laikui nusigręžia nuo vyro ir atsigręžia į kūdikį ir tokiai porai tai didelis pokytis.
Shutterstock nuotr.


Vyro ir moters pasaulis skirtingas


Natūralu, kad moteris labiau rūpinasi kūdikiu, vidiniu šeimos gyvenimu, o vyras daugiau dėmesio skiria išoriniam pasauliui, socialiniams ryšiams palaikyti. Šiedu pasauliai neturėtų konkuruoti, o tik papildyti vienas kitą. Reikėtų vengti konkuruoti, kuris sunkiau dirba, kuris labiau pavargsta, kuris daugiau padarė ar nuveikė, nes tai sekina santykius. Gimęs kūdikis augina žmones. T. y. kiekvieną tėvų augina atskirai. Visi mes augame skirtingu tempu, todėl kartais nutinka, kad gimus kūdikiui šeimoje pradeda ryškėti labai skirtingos augimo kryptys ir tempai, tad kai vyras ir moteris vėl atsigręžia vienas į kitą, jų jau nebedžiugina tai, ką pamato. Tada girdime sakančius: „Tik dabar pamačiau, su kuo gyvenau", „Nustebau, kad gyvenu su TOKIU žmogumi!"

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis