Iš būsimojo tėčio laiško:

„Gal nustebsite, bet jums rašo tėtis, tai yra, būsimas tėtis. Su žmona laukiame pirmo vaiko, aš ją pažįstu jau kelerius metus, bet dabar atrodo, kad vis dėlto jos nepažįstu. Nuotaikų kaita per nėštumą, žinau, turi būti, bet jūs tik paklausykite...

Skambinu namo iš darbo, nes žmona turėjo nedarbingumą, o ji verkia. Klausiu, kas, atsako, kad nieko. Vakare aiškina, kad susijaudino, kažką per televizorių pamatė. Nuo ryto iki vakaro kalbos apie vaiką: koks jis bus, kokį vežimėlį pirksime, į kokį darželį leisime. Atrodo, nieko aplink nemato.

Nebenori išeiti kartu vakare į kiną, vengia draugų. Siūlo eiti vienam. Nebenori mylėtis ir ieško būdų pasiteisinti. Man atrodo, kad ji tik ir ieško progų konfliktams, šaukia, verkia... Suprantu, kad turiu pakentėti 9 mėn., bet kas bus, kai gims vaikas? Negi žmona niekada nebus tokia, kokia buvo, kai ją vedžiau. Juk vedžiau kitokį žmogų..."

TAIP PAT SKAITYKITE:
Kokia tikimybė pastoti iš pirmo karto?
7 dalykai, kurių nesakykite gimdančiai moteriai

Atsako psichologė psichoterapeutė Marija Vaštakė, psichologinio konsultavimo ir psichoterapijos centro „Invito" vadovė.

Laukimosi procesas yra ypatingas laikotarpis ne tik moteriai, bet ir šalia jos esančiam vyrui. Be moters kūno ir psichikos pokyčių, pakinta ir poros santykiai. Ir neužtenka šį laikotarpį tik iškentėti, „prabūti", reikia išgyventi. Išgyventi abiem.

Mokėti lauktis – tai menas, iššūkis, kurį turi priimti abu. Pasikeičia moters psichika – sulėtėja, kartais atsiranda noras atsiriboti, aprimti, sustoti, įsigilinti į save, sustiprėja juslės, jutimai ir sumažėja gebėjimas racionaliai mąstyti, aktyviai dalyvauti socialiniame gyvenime. Todėl vyras, esantis šalia, turi leisti tam vykti. Tegul nėščia moteris verkia, juokiasi, planuoja. Nereikia šio proceso slopinti. Kartu kalbėkite apie mažylį, koks jis bus, įsivaizduokite, kaip atrodys, kaip pasikeis jūsų gyvenimas, mąstykite, kaip įrengsite jam kambarį, kokį pirksite vežimėlį ir pan.

Šiuo laikotarpiu vyrui reikia būti itin dėmesingam ir nereikalauti, kad moteris vykstant tokiam virsmui išliktų tokia pati. Nenorą mylėtis kartais kelia baimė, kad tai gali būti žalinga būsimam kūdikiui. Pasikalbėkite su ja apie tai. Nueikite abu į gimdymo kursus. Daugiau laiko praleiskite abu, kalbėkite apie tai, kas moteriai kelia nerimą. Ir, patikėkite, ši „investicija" atsipirks su kaupu.

Moteris, pajutusi rūpestį ir kad suprantate ją, dalyvaujate jos virsmo procese, atskleis savo nerimo šaknis ir jūs abu rasite tinkamą išeitį ir sprendimą.

Linkiu ramaus laukimosi jums abiem, kantrybės ir tolerancijos.