Atopinis dermatitas nėra alerginė liga.

Mitas. Atopinis ir alerginis dermatitas yra sinonimai. Atopinį dermatitą dažniausiai sukelia alergenai, kurie veikia organizmą kurį laiką. Tad, kitais žodžiais tariant, tai lėtinis alerginis dermatitas. Kūdikiams ir mažiems vaikams atopinį dermatitą dažnai sukelia maistas, kurio mažylis netoleruoja, ir atsiranda bėrimas, oda sausėja, trūkinėja, ją niežti. Atopinį dermatitą gali paskatinti ir įkvepiamos medžiagos, dažniausiai dulkių erkutės, namų pelėsis, žiedadulkės. Svarbiausia – rasti ligos priežastį, kurią gali tekti gydyti daug metų. Vieniems vaikams būna tik keli bėrimai, kitiems išberia visą kūną. Tai priklauso nuo mažylio odos imuniteto.

Atopinio dermatito kilmė neaiški.

Tiesa. Mat alergenų, galinčių sukelti atopinį dermatitą, yra labai daug. Mokslininkai jų suskaičiavo per 6 tūkst., o tyrimai gali padėti išaiškinti tik kelis šimtus. Vadinasi, rasti priežastį sukėlusią odos problemą neretai labai sunku. Polinkis sirgti atopiniu dermatitu gali būti paveldėtas. Jeigu mama ir tėtis alergiški, didesnė tikimybė, kad kuris nors vaikų turės polinkį į atopinį dermatitą. Vaiką gali alergizuoti kiti produktai nei tėvus. Esu gydžiusi kūdikį, kurio žandukai buvo paraudę, odelė sutrūkinėjusi. Jam buvo atopinis dermatitas ir mes ilgai ieškojome priežasties. Mama bandė keisti maisto produktus, stebėjo kūdikį. Man buvo keista, kad buvo paraudusios tos mažylio žandukų vietos, kurios lietėsi prie mamos. Tada nusprendėme, kad mama nesikvėpins kurį laiką, ir kūdikiui bėrimas išnyko. Taip paaiškėjo, kad mažylis yra alergiškas kvepalams, o alergija pasireiškia atopiniu dermatitu.

Vaikas, turintis kirmėlių, serga atopiniu dermatitu.

Ir tiesa, ir mitas. Dažniausiai kirmėlėmis užsikrečia maži vaikai, nes nuo žemės ima įvairius daiktus ir juos kišasi į burną. Kirmėlės, gyvendamos žarnyne, išskiria vadinamuosius gyvybės produktus, kurie ir gali kai kuriems vaikams paskatinti alergiją. Todėl kartais „išvarius" iš organizmo kirminus dingsta ir atopinis dermatitas. Tačiau toli gražu ne kiekvienam vaikui kirmėlės, gyvenančios žarnyne, sukelia atopinį dermatitą.

Įtaręs atopinį dermatitą gydytojas visada pažiūri už ausies.

Ir tiesa, ir mitas. Nežinau, ar kiti gydytojai taip elgiasi. Aš pažiūriu, nes ten yra raukšlių, o jose mėgsta kauptis bakterijos ir dėl to bėrimo vieta pradeda šlapiuoti. Atopinį dermatitą gana dažnai lydi užkratas. Tuomet verta pagalvoti apie tepalus su antibiotikais, nes hormoniniai tepalai, paprastai skiriami esant atopiniam dermatitui, negydo žaizdelių. Hormoniniai tepalai nuslopina uždegimą ir niežulį, tačiau nesunaikina bakterijų, o baigus gydyti liga atsinaujina. Paėmus pažeistos odos vietų tepinėlį neretai paaiškėja, kad ten yra streptokokų ar auksinio stafilokoko bakterijų. Todėl negalima numoti ranka ir negydyti atopinio dermatito, ypač jeigu oda yra smarkiai paraudusi, šlapiuoja. Gydytojas gydymo būdą parenka pagal vaiką, ligą ir kartais nusprendžia iškart skirti stiprių tepalų tam, kad, kaip sakoma, kirstų jai iš peties. Nereikia bijoti tokių tepalų, juolab kad jų praktiškai nepatenka į kraują. Jeigu oda smarkiai pažeista, šiek tiek medžiagų prasiskverbia į kraują, bet juk gydytojas stebi vaiką. Tepalų, kuriais gydomas atopinis dermatitas, vienintelis šalutinis poveikis yra plonėjanti oda, bet kad ji suplonėtų, juos reikia naudoti daug mėnesių. Paprastai vaikas tepamas dvi savaites, tad nereikia baimintis, kad tepalai kaip nors pažeis odelę.

Vaikui, sergančiam atopiniu dermatitu, labai niežti odą.

Tiesa. Niežulys stiprus, todėl mažiukai kūdikiai būna neramūs, verkia. Dažnai ir vaistai nuo alergijos jo nesumažina. Dėl stipraus niežulio kartais kūdikiai negali užmigti. Turėjau vieną pacientą kūdikį, kurio visas kūnelis buvo paraudęs, visą jį niežėjo. Dvi dienas mama tepė kūną tepalais, slopinančiais niežulį, ir tik tada galėjome pradėti gydyti atopinį dermatitą. Tai blogos diagnozės ir netinkamo gydymo padarinys. Negalima naudoti tepalų dažnai ir trumpai, tarkim, dvi dienas patepti, kol bėrimas dingsta, ir netepti kurį laiką, paskui jam atsiradus vėl kelias dienas patepti. Tai nėra gydymas, o labiau organizmo pratinimas prie vaisto. Toks „gydymas" gali pridaryti daug žalos, nes tepalai tiesiog neveiks arba jų poveikis bus silpnesnis.

Atopinį dermatitą visi išauga.

Ir tiesa, ir mitas. Vaiką reikia stebėti. Jeigu kasmet atsiranda vis mažiau bėrimų, atopinį dermatitą vaikas gali išaugti. Tačiau yra žmonių, kurie dėl jo kenčia visą gyvenimą. Svarbu rasti priežastį, todėl gydytojui daug pagelbėti gali pati mama. Ji kasdien mato savo vaikutį ir pastebi, kokiu metu jam pablogėja. Paprastai patariama vengti stiprios buitinės chemijos, nes net ir tualeto gaiviklis gali sukelti atopinį dermatitą. Atkreipti dėmesį reikėtų ir į drabužius. Yra vaikučių, kurie negali dėvėti jokios kitos medžiagos, tik šilką. Neretai odą įjautrina drabužių etiketės, todėl jas būtina nukirpti ir net iš siūlės iškrapštyti likusią medžiagos atraižėlę. Dažnai atopinis dermatitas paūmėja žiemą, nes pradėjus šildyti patalpas ore cirkuliuoja dulkių erkutės arba pelėsio dalelių. Kartais akylai stebint vaiką įmanoma surasti atopinio dermatito priežastį. Noriu pabrėžti, kad labai svarbu švara namuose. Gerai turėti kokybišką dulkių siurblį ir dažnai šlapiu skuduru perplauti grindis, kad dulkės nekiltų į viršų.

Vaiko, sergančio atopiniu dermatitu, negalima maudyti.

Mitas. Vis dar susiduriu su šiuo mitu. Mamos bijo maudyti vaiką, nes ištrauktam iš vandens niežti visą kūną. Tačiau pagal šiuolaikines rekomendacijas net ir sunkia atopinio dermatito forma sergantį mažylį reikia maudyti. Kad mažiau sausėtų oda, patarčiau vaiką maudyti nekarštame vandenyje po dušu. Jeigu kūdikio neprausime, tik tepsime aliejais, galime paskatinti užkratą, nes odelė yra plona, sutrūkinėjusi ir paraudusi. Kartais mamos pila aliejaus į vonelę ir maudo kūdikį, to daryti irgi nepatarčiau, nes aliejuotas vanduo nenuprausia kūno, tik sutepa odą. Kad nupraustume, būtinas prausiklis, kuris, naudojamas kartu su aliejumi, irgi nenuprausia, o tik ištepa odą. Jei labai norisi aliejuko, galima išmaudžius vaiką vonelėje, išpilti vandenį ir įpilti naujo su aliejumi.

Galite tiesiog rinktis prausiklį, kurio sudėtyje yra aliejaus. Jis gerai nuplauna odą.

Nepamirškite išvalyti visų kūno raukšlelių. Kiekvieną jų – už ausyčių, ant kojų ir rankų praskėskite, perbraukite muilina ranka ir nuplaukite, o ištraukusi iš vandens ir nušluosčiusi rūpestingai patepkite odos minkštikliais (vadinamaisiais emoliantais). Labai dažnai tėvai pamiršta šias raukšles ir jose pradeda veistis bakterijos.