Urologas B. Dainys: kas lemia, kad vyras turi gerą spermą

Garsus urologas, medicinos mokslų daktaras Balys Dainys augantį Lietuvos vyrų nevaisingumą sieja ne tik su prostatos ir sėklidžių uždegimais ar lytiškai plintančiomis ligomis, bet ir su sėsliu gyvenimo būdu. „Vyrai per daug laiko praleidžia prie kompiuterių ir televizorių. Mažas fizinis aktyvumas, persivalgymas, žalingi įpročiai tragiškai veikia spermos kokybę. Visur turėtų būti saikas ir savidrausmė", – pataria profesorius.

Ar dažnai į jūsų kabinetą užeina vyrai, kurie skundžiasi nevaisingumu?

Anksčiau dėl vaisingumo sutrikimų vyrai ateidavo labai retai, tačiau pastaruosius kelerius metus tokių pacientų tikrai padaugėjo.

Aš gimiau Zarasų rajone, gražiame Skeldų kaime, iki autobuso reikėdavo eiti du kilometrus. Nesu girdėjęs, kad aplinkiniuose kaimuose kas nors neturėtų vaikų. Priešingai, jų būdavo tiek, kad reikėdavo sukti galvą, kaip išmaitinti ir išleisti į mokyklą. Vėlesniais metais, kai jau studijavau, būdavo kalbų, kad Lietuvoje nevaisinga kas dvidešimta šeima. Šiandien – jau kas aštunta...

Vienas iš vyrų nevaisingumo tyrimų – spermograma. Prieš kelerius metus Pasaulio sveikatos organizacija pakeitė rekomenduojamą spermos rodiklių normą – spermatozoidų skaičių mililitre spermos nuo 40 milijonų sumažino iki 15 milijonų. Kokios priežastys dažniausiai lemia prastėjančią vyrų spermos kokybę? Kokie veiksniai yra dažnesni: įgimti ar įgyti?

Spermograma, išsamus spermos tyrimas, padeda nustatyti vyro gebėjimą apvaisinti, nes tiriamos pagrindinės sėklos savybės: jos kiekis, spermatozoidų skaičius, forma ir judrumas. Spermos rodiklių norma pakeista drastiškai, nes 40 milijonų spermatozoidų mililitre spermos vargu ar rasite. 13 milijonų spermatozoidų mililitre spermos yra riba, raudona linija, už kurios lemtinga diagnozė – „nevaisingumas".

Nors lytinių ląstelių kiekį vertinantis rodiklis smarkiai sumažintas, bėdų nesumažėjo. Įgimto genetinio nevaisingumo atvejų, chromosomų defektų pasitaiko, bet ne taip dažnai ir nepastebiu, kad jų daugėtų. Genetinį sutrikimą galima įtarti, jei vyro sėklidės mažesnės ir minkštesnės. Tai reiškia, kad spermatozoidai negali normaliai bręsti. Sėklos brendimas – sudėtingas ir subtilus procesas. Todėl dažnai sakau, kad vyras yra pažeidžiamesnis nei moteris. Juk moters organizme kiaušialąstė subręsta vos per mėnesį, o spermatozoidui reikia net trijų.

Dažniausiai nevaisingumą lemia įgyti negalavimai. Pavyzdžiui, prostatitas (prostatos uždegimas), sėklidės uždegimas, kurį sukelia ilgos maudynės šaltame jūros ar upės vandenyje, nardymas, plaukiojimas burlentėmis ir pan. Didelis temperatūros svyravimas kerta per silpniausią vyro vietą.

Spermos kokybę blogina ir lytiniu keliu plintančios bakterijos (chlamidijos, ureaplasmos ir kt.). Laiku nenustačius jų sukeliamų ligų ir nepaskyrus tinkamo gydymo, prasideda sėklinių latakų uždegimas. Jis kelia realų pavojų – vyras gali tapti nevaisingas.

Reikėtų žinoti, kad 90 proc. spermos sudaro prostatos sekretas ir tik 10 proc. – spermatozoidų koncentratas. Jeigu prostata serga, sekretas – nevisavertis, spermatozoidai būna mažiau judrūs, nejudrūs arba negyvi, su defektais. Prostatos sekretas ne tik apsaugo spermatozoidus nuo lytinių organų infekcijų, bet ir suteikia jiems energijos, maisto medžiagų. Jis padeda spermatozoidams lengviau prasiskverbti į kiaušialąstę.

Kita priežastis, lemianti prastą spermos kokybę, – varikocelė (sėklidės venų išsiplėtimas). Ją reikia kuo anksčiau išoperuoti. Ne visi vyrai dėl šios ligos kreipiasi į gydytojus. Pirmojo laipsnio varikocelės pacientas gali ir nejausti. Pagrindinės priežastys, atvedančios vyrus pas gydytoją, yra sėklidės ar kirkšnies skausmas, labai išsiplėtusios sėklidės venos. Kadangi sėklidė blogai aprūpinama krauju, ilgainiui gali išsivystyti nevaisingumas.

Kartais nevaisingumą sukelia vaikystėje persirgtos ligos. Pavyzdžiui, epideminis parotitas (kitaip – kiaulytė). Ši ūmi virusinė liga pažeidžia ne tik seilių, bet ir lytines liaukas. Tikimybė, kad sėklidžių uždegimu persirgęs berniukas ateityje bus nevaisingas, siekia net 80 proc.

Madinga tendencija neskiepyti vaikų gali labai tragiškai lemti jų sveikatą. Man šiurpu klausytis neatsakingų mamų kalbų apie tai, kaip gerai neskiepyti mažamečių. Skiepai nuo parotito, tymų, raudonukės ir kitų ligų turėtų būti griežtai privalomi.

Pastebiu, kad gana dažnai vyrų nevaisingumą lemia dubens ar prostatos kraujotakos sutrikimas. Jeigu kraujas į sėklides sunkiau priteka, sperma būna prasta. Sėklidėms reikia pakankamo kiekio deguonies pripildyto kraujo. Visada ultragarsu patikrinu, kaip kraujas priteka į sėklides. Pagerinus sėklidžių kraujotaką, pagerėja ir spermos kokybė.

Kas sutrikdo sėklidžių kraujotaką?

Sėdimas darbas, sėslus gyvenimo būdas, mažas fizinis aktyvumas. Jei vyras kasdien dirba kompiuteriu, būtina kas 30–40 min. atsikelti nuo kėdės ir pajudėti, pasivaikščioti. Sėdėjimas, fizinės veiklos trūkumas didina kraujo sąstovį, sėklidės šyla, trinka kraujotaka. Reikėtų daugiau viešai kalbėti apie sėdimą darbą pasirinkusių vyrų dienos režimą.

Tragiškai spermos kokybę veikia ir žalingi įpročiai (rūkymas, alkoholis). Todėl planuojantiems turėti vaikų vyrams patariu mesti rūkyti ir bent tris mėnesius nevartoti alkoholinių gėrimų, nes lytinės ląstelės bręsta 64–72 dienas, dar dvi savaites keliauja lytiniais takais.

Nuo kada ir kokių profilaktinių priemonių turėtų imtis vyrai, kad būtų sveiki ir vaisingi?

Vyro sveikata prasideda nuo motinos įsčių. Jei moteris pastoja vartodama kontraceptines tabletes (kuriose yra didelis estrogeno, moteriškojo hormono, kiekis) ir įsčiose pradeda vystytis berniukas, didelė tikimybė, kad lytinė gimusio vaiko sistema bus labai silpna ir pažeista. Dar blogiau, kai, nežinodama, kad laukiasi, moteris toliau geria kontraceptines tabletes.

Iš gimdymo namų sūnų parsivežusi mama pirmiausia turėtų pačiupinėti sėklides ir patikrinti, ar jos vietoje. Jei per kelis mėnesius sėklidės nenusileidžia, berniuką turėtų apžiūrėti gydytojas urologas.

Didelį poveikį vyro sėklai turi vaikystėje naudotos vienkartinės sauskelnės. Jei berniukai jas mūvi ilgai, sėklidės nuo tokio šilto kompreso kaista ir negali normaliai vystytis. Norite užauginti vaikus patogiai, be vargo? Tai kainuoja jų sveikatą. Grįžkite prie medvilninių vystyklų ir jūsų sūnus bus sveikas.

Dažnai į mano kliniką tėvų atvestiems paaugliams nustatau kokią nors lytinę infekciją. Apskritai Lietuvoje tarp jaunimo siaučia lytiniu keliu plintančių ligų epidemija. Per metus 300 jaunuolių diagnozuojamas sifilis, taip pat itin dažna gonorėja ir chlamidiozė. Netinkamas gyvenimo būdas jaunystėje gali paveikti vaisingumo procesus ateityje.

Vis dažniau kalbama, kad pirtys ir karšta vonia kenkia spermos kokybei...

Pažiūrėkite į Afrikos valstybes, kur temperatūra įkaista iki 40 ˚C. Sėdi arabai ant saulės įkaitintų akmenų dienų dienas ir vaikų trūkumu tikrai nesiskundžia (šypsosi). Jei vyras retkarčiais pasikaitins pirtyje ar išsimaudys karštoje vonioje, nieko blogo jo sėklidėms nenutiks.

Labiau pakenkti gali šokinėjimas po pirties į ledinį vandenį. Jei vyras užsigrūdinęs – bėdų gal ir nekils, bet kartais po tokių maudynių gali prasidėti šlapimo, lytinių takų uždegimas.

Ar nuolatinis stresas kelia realią grėsmę vyro vaisingumui?

Galbūt šiek tiek įtakos ir turi, bet tikrai nėra lemiamas. Galiu pateikti istorinį pavyzdį. Per Vietnamo karą, kuris truko ištisą dvidešimtmetį, gimė masė amerikiečių karių ir vietnamiečių moterų vaikų. Galima daryti išvadą, kad net per didžiausias suirutes, sprogstant bomboms, stresas nesumažina geismo ir vyrų vaisingumo.

Kokia jūsų nuomonė apie gausiai reklamuojamus maisto papildus, gerinančius vyro spermą? Ar juose esantys dideli vitamino E, folio rūgšties, kofermento Q10, cinko, seleno ir kitų elementų kiekiai naudingi spermai?

Skirtingai nei su nevaisingumu susidūrusios moterys, vyrai neturi daug galimybių pagerinti spermos kokybės. Jeigu ji nebloga, papildai gali būti šiek tiek naudingi. Tačiau prastos spermos superine nepadarys. Be to, preparatai, skirti spermos kokybei gerinti, labai brangūs.

Vaistai, genetiniams sutrikimams ar rimtai pažeistai spermos kokybei gydyti, deja, dar nesukurti. Būklė, kai spermoje visiškai nerandama spermatozoidų, vadinama azoospermija. Toks vyras yra nevaisingas. Oligospermija nustatoma, kai spermatozoidų skaičius yra nepakankamas. Taikant pagalbinius apvaisinimo būdus, vyras, kuriam nustatyta ši diagnozė, gali susilaukti biologinių palikuonių. Teoriškai apvaisinimui užtenka ir vieno sveiko spermatozoido.

Internete gausu įvairių istorijų apie liaudiškus metodus, padėjusius vyrams įveikti nevaisingumą. Labiausiai intriguojantis – bebro liaukos užpiltinė. Ar pabartumėte pacientą už tokią eksperimentinę savigydą?

Nebūkime iš provincijos. Ši mada atkeliavo iš Baltarusijos, kur gaminami maisto papildai iš bebrų liaukų. Stebiu šį procesą jau daugelį metų. Tai absoliuti nesąmonė kaip ir šlapimo terapija. Geriau vyras išsikeptų bebro mėsos (šypsosi).

Galbūt ką nors bebro liauka veikia kaip placebas – juk reikia prisiversti išgerti dvokiantį skystį. Tačiau, mano manymu, save gerbiančiam žmogui toks gydymas neturėtų būti priimtinas.

Profesoriau, ar galite įvertinti Lietuvos vyrų lytinę sveikatą?

Lietuvių spermos kokybė nėra tokia jau prasta. Vis dėlto daugelį įpročių lietuvaičiams reikėtų pakoreguoti. Daug ką darome neatsakingai, nesuvokdami pasekmių. Patogus vakarietiškas gyvenimas, atsivėrusios plačios galimybės, technologijų gausa kartais veikia lytinę vyrų sveikatą. Nesakau, kad reikia grįžti į Balanos gadynės laikus, bet, manau, visada ir visur būtinas saikas ir savidrausmė.

Šis interviu iš G.Jankauskienės knygos „Kai atgimsta viltis", kurią rasite knygynuose arba internetu www.perkuknyga.lt


Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis