Konsultuoja vaisingumo klinikos vadovė gydytoja ginekologė Gražina Bogdanskienė.

- Nevaisingumo priežastys skirstomos taip: 40 proc. šeimų nevaisingos yra moterys, 40 proc. - vyrai, 10 proc. šeimų nevaisingumo priežastys yra neaiškios, dar 10 proc. šeimų yra nevaisingos dėl abiejų bėdų.

- Daugelis nevaisingumo priežasčių yra pagydomos arba jeigu moteriai nustatyti nelaidūs kiaušintakiai, gali būti vyro sperma sušvirkščiama tiesiai į gimdą (IUI - intrauterininė inseminacija).

TAIP PAT SKAITYKITE:
Kaip apie būsimo vaiko lytį galima spręsti pagal moters krūtinę?
Ką apie vaiką pasako jo Zodiako ženklas? JAUTIS

- Dirbtinis apvaisinimas (IVF) taikomas arba rekomenduojamas tik tam tikrais atvejais, pavyzdžiui, jeigu nevaisingumo priežastys nėra žinomos, jeigu vyro sperma yra nekokybiška arba kai neįmanoma išgydyti nevaisingumo.

- Nors dirbtinis (arba pagalbinis) apvaisinimas Lietuvoje taikomas jau dvidešimt metų ir yra gimę keli tūkstančiai vaikų, žmonėms vis dar asocijuojasi su laboratorijomis, „chemija" ir dirbtinumu. O iš tiesų toks apvaisinimas nedaug skiriasi nuo natūralaus.

- Vienintelis skirtumas, kad iš moters organizmo specialia adata yra atsargiai surenkamos ir išimamos kiaušialąstės ir įdedamos į lėkštelę su specialiu skysčiu. Į tą pačią lėkštelę yra įleidžiama sperma. Tada lėkštutė yra uždengiama ir įdedama į inkubatorių, kuris sukuria sąlygas, labai artimas mamos organizmui.

- Inkubatoriuje ta lėkštelė laikoma 3-6 paras. Jau antrą parą yra matoma gyvybės užuomazga - tai embrionas, sudarytas iš keturių ląstelių, o trečią parą embrioną sudaro jau 6-8 ląstelės. Dažniausiai antrą arba trečią parą embrionas itin plonu kateteriu yra įdedamas į gimdą. Tai visa pagalba, kurią žmogaus gyvybei užsimegzti gali padėti gydytojai.

- Nors pats apvaisinimas vyksta ne moters kūne, tačiau vyro ir moters ląstelės turi susijungti pačios: jeigu spermatozoidas neapvaisina ląstelės, žmogus neturi galių niekaip jo paveikti. Negali medikai nulemti ir to, koks vaikelis gims, tačiau atliekant dirbtinį apvaisinimą įmanoma išvengti kai kurių apsigimimų. Tarkim, jeigu per mikroskopą matyti, kad į vieną kiaušialąstę įlindo du spermatozoidai, toks embrionas nėra dedamas į gimdą, nes vaikelis būtų apsigimęs. Vadinasi, galima paneigti sklandantį mitą, kad po taikyto dirbtinio apvaisinimo yra daugiau apsigimimų.

- Ne visoms poroms pavyksta pastoti, net jei ir kelis kartus išbando dirbtinį apvaisinimą. Laimingos tos, kurioms pavyksta iš pirmo karto. Kitoms tenka tą pačią procedūrą kartoti du, tris, keturis ar penkis kartus. Kadangi Lietuvoje dirbtinio apvaisinimo procedūra nėra finansuojama, po penktos nesėkmingos procedūros poros nebebando laimės.

- Kaip tik todėl, kad dažnai vienos procedūros nepakanka, dalis embrionų (jų lėkštutėje užsimezga daugiau nei vienas) gali būti užšaldomi ateičiai arba jeigu žmonės pageidauja, į gimdą įdedami keli embrionai ir taip padidėja tikimybė pastoti. Vienas, du embrionai yra įdedami į gimdą antrą parą užsimezgus gyvybei, o kiti yra auginami iki šešių parų, kol virs vadinamosiomis blastocistomis.

- Paprastai iki šešių parų iš 5-6 išgyvena tik vienas embrionas, kuris yra įdedamas į gimdą, kad šeima turėtų 50 proc. didesnę tikimybę išsaugoti nėštumą. Taip yra ne dėl dirbtinio apvaisinimo, o dėl natūraliosios atrankos, kuri vyksta ir natūraliai pastojus.

- Vadinasi, nesivystantys embrionai būtų žuvę, net jeigu būtų užsimezgę natūraliai gimdoje, o ne inkubatoriuje. Per natūraliąją atranką žūva 75 procentų visų nėštumų, kitaip tariant, lieka tik 25 procentai užsimezgusių gyvybių. Tačiau moteris, kuri pastoja natūraliai, nejaučia persileidimų. Mat daugelis jų įvyksta pačioje nėštumo pradžioje, kol moteris nė nenutuokia, kad yra pastojusi.

Foto: Žurnalas "Tavo vaikas"

Rugsėjo mėnesio (Nr.9) žurnale "Tavo vaikas" skaitykite:

- „Pagaliau į baseiną!" rasite praktiškų patarimų, kaip namų vonioje plukdyti kūdikį.
- „Kuo skalbsime šiandien?" - apie saugiausias ir geriausias skalbimo priemones. Tai, kas aktualu kiekvienai mamai.
- Straipsnyje „Karolina Liukaitytė: „Vaikelis buvo lauktas ir planuotas" žinoma jauna mamytė prisipažins, kad labiausiai ją erzina nuolatinis aplinkinių įprotis patarinėti.
- Straipsnyje „Pykina? Valio!" - apie tai, kada pykinimas nėštukei gali būti į naudą.
- Straipsnyje „Mes nesėdime namie!" - apie tai, kad nors dabar tarsi nebemadinga su šeima sėdėti namie, tačiau svarbu nepaminti ir šeimos tradicijų.