Nepakeičiamieji hormonai

Hormonai reguliuoja daugumą procesų organizme, jie reikalingi, kad galėtų gamintis spermatozoidai ar bręsti kiaušinėliai.

Hormonų sutrikimai gali pasireikšti ir vyrams, ir moterims. Jei, pavyzdžiui, vyro organizme trūksta tam tikrų hormonų, gali išsivystyti sėklidžių hipofunkcija, kai jos neatlieka savo "darbo". Tada kai kurie gydytojai gali skirti hormoninių preparatų. Tačiau vyrų gydymas hormonais nebūna dažnai sėkmingas, kaip moterų.

Jei nevyksta ovuliacija

Moterims hormonų veikla gali sutrikti dėl skydliaukės. Jei hormonų pusiausvyra išderinta, kiaušinėliai nepakankamai subręsta arba neįvyksta ovuliacija. Kartais nepakankamai funkcionuoja kiaušidės, nors hormonų rodikliai yra normalūs. Tokiais atvejais padeda hormonų terapija.

Moterims skiriami geriamieji preparatai ar folikulus stimuliuojančio hormono (FSH) injekcijos, kad būtų stimuliuojamas natūralus ciklas. Taip pat gali padėti geltonkūnio hormonas LH (liuteinizuojantis hormonas). Visais atvejais hormonų terapija padeda, kad kiaušinėliai gerai bręstų ir įvyktų ovuliacija.

Nesibaiminkite, šiandien jau neskiriamos “hormonų bombos”. Gydytojai tiksliai stebi, kiek hormonų reikia moteriai, ir kaip jie veikia organizme.

Hormonų terapija, kai taikomas pagalbinis apvaisinimas

Jei nusprendžiama pasinaudoti pagalbinio apvaisinimo galimybėmis, hormonų terapija sukuria tam bemaž optimalias sąlygas. Jei hormonų skiriama šiek tiek didesnėmis dozėmis, kiaušidės stimuliuojamos per mėnesio ciklą subrandinti kelis kiaušinėlius. Tai leidžia po pagalbinio apvaisinimo į gimdą perkelti daugiau negu vieną embrioną.

Hormonų terapija taikant inseminaciją

Taikant inseminacijos metodą, gydytojas vyro spermatozoidus suleidžia į moters gimdą kuo arčiau kiaušinėlio, o sperma prieš tai paruošiama laboratorijoje. Taip kiaušinėlį pasiekia daug kokybiškų spermatozoidų. Šis metodas gali būti taikomas, kai spermatozoidų skaičius yra nepakankamas arba kai jie yra nepakankamai judrūs, arba kai susiaurėjęs moters gimdos kaklelis.

Prieš taikant inseminaciją hormonų terapija padeda kiaušinėliams geriau subręsti ir įvykti ovuliacijai.

Hormonų terapija taikant apvaisinimo mėgintuvėlyje metodą

Taikant IVF metodą, moters kiaušinėliai su paruoštais vyro spermatozoidais (parenkami ypač mobilūs ir greiti spermijai) sujungiami mėgintuvėlyje. Vieną gydymo ciklą vyro sperma apvaisinami daugiausiai trys kiaušinėliai. Tada embrionai yra įkeliami į gimdą. Gydymo sėkmę lemia tai, ar embrionas įsitvirtins gimdoje ir čia galės vystytis.

8 dažniausi klausimai apie hormonų terapiją

Ar hormonų terapija, kai nepavyksta susilaukti vaikų, iš tikrųjų reikalinga?

Teoriškai nevaisingumo gydymas įmanomas ir be hormonų. 1978-aisiais, taikant IVF, pirmoji tokiu būdu pradėta gyvybė užsimezgė nestimuliuojant kiaušidžių hormonais. Inseminacija, IVF ar ICSI (vyro spermatozoidas įšvirkščiamas tiesiai į kiaušinėlio citoplazmą) galimi ir be pagalbinės hormonų terapijos. Tačiau šansai, kad apvaisinimas bus sėkmingas, yra didesni, jei per gydymo ciklą subręs daugiau nei vienas kiaušinėlis.

Kaip tiksliai veikia hormonų terapija?

Hormonų terapija padeda užtikrinti optimalią pirmosios moters ciklo pusės eigą, t. y. , kuo geriau kiaušidėms subrandinti folikulus. Kiek folikulų susiformavo, gydytojas stebi ultragarsu. Jis kontroliuoja ir hormonų rodiklius.

Pirmasis hormonų terapijos žingsnis dažnai yra tam tikro preparato (klomifeno) skyrimas, kuris netiesiogiai stimuliuoja kiaušides.

Jei tai nepadeda, gali pagelbėti gydymas gonadotropinais. Šie hormonai tiesiogiai stimuliuoja kiaušides. Jie veikia ne per smegenis, bet pačioje “veiksmo vietoje”. Gonadotropinai yra tik leidžiami hormonai, kuriuos moteris po oda gali susišvirkšti pati. Privalumas: gonadotropinai gali būti pritaikyti labai individualiai. Tam naudojamas hormonas FSH (folikulus stimuliuojantis hormonas) atitinka organizmo gaminamą FSH.

Hormonų terapija gali pagerinti ir antrosios ciklo pusės eigą, t. y. skatinti ovuliaciją. Tam moteris turi susileisti nėštumo hormono HCG (žmogaus chorioninio gonadotropino). Jei moteris dar vartos ir geltonkūnio hormoną progesteroną, ovuliacija bus skatinama papildomai.

Ar hormonų terapija nekenkia moteriai?

Prieš pradedant stimuliaciją dažniausiai atliekamas ultragarso tyrimas, kad būtų išsiaiškinta, ar nėra kiaušidžių cistų. Tada gonadotropinai dažnai skiriami nuo trečiosios ciklo dienos, kasdien atliekant injekciją. Moteris pati gali susileisti hormonų, tai su šiuolaikiškais švirkštais yra gana paprasta. Dozavimas priklauso nuo terapijos. Jei bus taikomas apvaisinimo mėgintuvėlyje metodas, dozė bus didesnė, nei, pavyzdžiui, taikant inseminaciją.

Kuo didesnė bus hormonų dozė, tuo dažniau gydytojas atliks echoskopiją. Taip jis galės nustatyti folikulų skaičių ir dydį. Kartu gydytojas ištirs vadinamuosius estradiolio rodiklius (jie suteikia informacijos apie tai, kiek subrendę yra kiaušinėliai) ir ovuliaciją sukeliantį hormoną. Priklausomai nuo to, kokie yra šie rodikliai, gydytojas pritaikys medikamentus.

Kiek laiko trunka hormonų terapija?

Kai kurios moterys rezultatų sulaukia iš karto, kitoms tenka šiek tiek palaukti. Vidutiniškai pastoja maždaug 40 proc. gydomų moterų, svyravimai yra nuo 25 iki 80 proc. Patirtis rodo, kad dauguma nėštumų prasideda vėliausiai po 4-6 gydymo ciklų. Taigi, planuojant hormonų terapiją reikia turėti ir šiek tiek kantrybės.

Koks galimas šalutinis hormonų terapijos poveikis moterims?

Daugelis pastoti siekiančių moterų gydymo metu gerai toleruoja hormonus. Tačiau medikamentai gali turėti ir šalutinį poveikį. Tai gali būti karščio bangos, prakaitavimas, pykinimas, galvos skausmai, svaigulys ar nuovargis. Šie simptomai gali būti nemalonūs, tačiau dingsta nutraukus hormonų vartojimą.

Kokių rizikų kyla taikant hormonų terapiją?

Jei moters ciklas stimuliuojamas hormonais, tam tikros rizikos negalima visiškai atmesti. Tačiau rizika, palyginti su nauda, yra santykinai maža.

Labai retai gal pasireikšti vadinamasis kiaušidžių perstimuliavimo sindromas (kiaušidė apsisuka aplink savo ašį ir stabdo kraujo pratekėjimą). Kad būtų išvengta tokio pavojaus, gydytojas labai įdėmiai stebi kiaušides. Taikant hormonų terapiją šiek tiek didėja ir trombozės (krešulių) rizika.

Besirenkančios hormonų terapiją, šeimos yra perspėjamos apie padidėjusią daugiavaisio nėštumo tikimybę.

Kodėl taikant hormonų terapiją dažnai pasitaiko daugiavaisis nėštumas?

Paprastai po pagalbinio apvaisinimo mėgintuvėlyje į moters gimdą perkeliama daugiausia trys embrionai, arba mažiau, jei taip nusprendžia gydytojas ir šeima. Viena vertus, kelių embrionų perkėlimas į gimdą padidina šansą, kad bent vienas embrionas sėkmingai įsitvirtins gimdoje. Antra vertus, įsitvirtinti gali abu embrionai – tada moteris lauksis dvynukų. Nėštumų, kai laukiamasi trynukų, pasitaiko labai retai.

Ar moteris turi kažkaip pasiruošti hormonų terapijai pati?

Moteris prieš tai turėtų elgtis taip pat, kaip ir ruošdamasi nėštumui – maitintis sveikai ir subalansuotai, kad organizmas gautų pakankamai vitaminų ir mineralų, vartoti folinę rūgštį. Rekomenduojama nepiktnaudžiauti alkoholiu, atsisakyti rūkymo, nes nikotinas susiaurina kraujagysles, ir tokiu atveju kiaušinėliui nebus sudarytos palankios sąlygos implantacijai.