Abitūros egzaminai – pirmas rimtas išbandymas, savotiškas gyvenimo virsmas. Tad natūralu, kad vaikus jie jaudina bei neramina, nes turi lemiamos įtakos tolesniam gyvenimui – „įstosiu ar neįstosiu”, „kas bus, jei neišlaikysiu”.

Pakankamai nežinios ir streso, o jei dar tėvai ir aplinka spaudžia – „privalai”, „nesusimauk”, „turi įstoti”… įtampa tik dar labiau auga. Nepamirškime, kad mūsų ir mūsų vaikų psichiniai resursai nėra beribiai, o išgyventi egzaminų laikotarpį padeda paprastas, bet veiksmingas laiko planavimas ir sveiki gyvenimo būdo įpročiai.

Patarimais abiturientams ir jų tėvams dalinasi „Dofe“ programos vadovė Inga Česnaitė.

Patarimai abiturientams

Susidėliokite aiškius prioritetus

Įvertinkite realias savo galimybes. Paklauskite savęs, kuriuos egzaminus privalote išlaikyti itin gerai, o kuriuos pakaks tiesiog išlaikyti. Išsigryninę prioritetus mažiau blaškysitės, susikoncentruosite į svarbiausius dalykus. Kuo lūkesčiai bus realesni, tuo mažiau patirsite streso.

Laikykitės mokymosi ir poilsio režimo

Planuodami laiką atminkite, kad geriausia atmintis yra ryte, maždaug tarp 8 ir 12 valandų. Vėliau produktyvumas pradeda mažėti ir vėl pakyla (su sąlyga, kad nesate smarkiai pervargę) nuo 17 val. ir pasiekia piką apie 19 valandą.

Būtinas ir informacijos dozavimas, informacija lengviau įsimins, jei kas 30 minučių darysite trijų minučių pertraukėles, o kas 2 valandas – 20-30 minučių pertrauką. Pertraukos laiką reikėtų skirti ne TV žiūrėjimui ar naršymui internete, o atsipalaidavimui, pajudėjimui, smegenų „perkrovimui”.

Trumpos pertraukėlės metu pakaks pasirąžyti, giliau pakvėpuoti, padaryti akių mankštą. Ir jokiu būdu nesimokykite miego sąskaita. Tik gerai pailsėję būsite budresni, imlesni naujai informacijai ir atsparesni stresui.

Judėkite, sportuokite ir būkite gryname ore

Po kelių valandų intensyvaus mokymosi verta pajudėti ar pasportuoti. Mokslininkai jau įrodė, kad protinės veiklos derinimas su fiziniu aktyvumu padeda geriau įsisavinti medžiagą ir skatina intensyvesnį protinį aktyvumą. O jums juk to ir reikia.

Judėjimas, ypač gryname ore, leis smegenims pailsėti, suaktyvins kraujotaką, atpalaiduos, nuims įtampą. Sportas taip pat labai gerai mažina streso hormono išsiskyrimą. Jei turite galimybių, tam tikrą laiką mokykitės lauke ar balkone – grynas gaivus oras taip pat daro stebuklus.

Reguliariai maitinkitės

Išsekęs kūnas, pavargusios smegenys – tokiai nusilpusiai kariaunai egzaminai gali būti tikrai sunkiu iššūkiu. Reguliari, subalansuota mityba, daug vandens, jokio greitojo maisto ir energetinių gėrimų – štai kūną ir atmintį stiprinantis receptas!

Į racioną įtraukite juodojo šokolado ir įvairių riešutų, suteikiančių sveikos energijos ir reikiamų medžiagų smegenims.

Patarimai abiturientų tėvams

Nedarykite spaudimo

Gali būti, kad jūs jaudinatės net labiau, nei jūsų vaikai. Tačiau toks jūsų jaudulys bus dar vienu streso šaltiniu jūsų vaikui, skatins jį jaudintis ir nerimauti dar labiau.

Neakcentuokite, nepriminkite nuolat, koks atsakingas momentas jo laukia, nereikalaukite „privalai išlaikyti egzaminus tik labai gerai”, negąsdinkite, kad niekur neįstos. Spaudimas vaikui situaciją tik apsunkina.

Juk ir mums pasitaiko įvairių nesėkmių, tad nereikalaukite iš savo vaiko idealumo. Lai jūsų lūkesčiai būna realūs.

Skleiskite pozityvumą

Kuo daugiau šilto, nuoširdaus bendravimo, palaikymo, tuo lengviau bus abiem pusėm ištverti įtemptą laiką. Nepavargdami kartokite, kad tikite, pasitikite ir net neabejojate, kad pavyks. O jei nepavyks taip, kaip norėjosi – tai dar ne pasaulio pabaiga, kad gyvenime bus dar daug svarbių išbandymų, sėkmių ir nesėkmių, tai tik vienas iš etapų. Neprogramuokite nuostatos, kad nesėkmės atveju teks… šluoti gatves.

Padėkite planuoti laiką

Žinoma, dabar ne metas laiko organizavimo ir planavimo pradžiamoksliui. To reikėtų mokyti jau nuo mažens, visgi tai ilgas procesas. Jei jau pradinėse klasėse buvo laikomasi susitarimų, kiek laiko vaikas turi skirti mokslui, o kiek žaidimams ir pramogoms, laiko planavimas nekels keblumų.

Prižiūrėkite, kad vaikas laikytųsi tinkamo miego ir mitybos režimo, nes išsimiegoti jam būtina, kaip ir sveikai bei reguliariai maitintis. Toleruokite vaikui priimtiną mokymosi aplinką, tyli ar triukšminga ji būtų. Vienam būtina absoliuti tyla, kitą motyvuoja… muzika.

Mokykite (arba mokykitės kartu) kovoti su nerimu

Per didelis nerimas – nemobilizuoja, dažniau apima sąstingis, panikos priepuolių metu sunku darosi net kvėpuoti, o tai, ką žinojai, ima ir kažkur užstringa. Streso metu kvėpavimas padažnėja, širdis ima smarkiai plakti, pakyla kraujospūdis.

Tad svarbiausia, ką reikia padaryti – sureguliuoti kvėpavimą. Įkvėpkite giliai, sulaikykite kvėpavimą kiek galite ir lėtai iškvėpkite visą orą. Nurimus kvėpavimui, nurims ir širdis, sumažės kraujospūdis ir nerimas.

Ir paskutinis patarimas visiems – yra situacijų, kai ne viskas pasiseka iš pirmo karto, bet nuo to netampame blogesni, mažiau įdomūs ir unikalūs, tiesiog vėliau tik dar labiau imame vertinti savo sėkmes ir gyvenimo dovanas.