Psichologė J. Bortkevičienė – apie tai, nuo kada ir kaip su vaikais kalbėti nuogo kūno ir sekso temomis

„Ar prieš tai, kai gimiau, mama buvo mane prarijusi?" , „Kai aš gyvenau pilve, ar mama išsižiodavo, kad man būtų šviesiau?" , „Kur duoda mažus „leliukus"? „Kur aš buvau, prieš tai, kol gimiau?" Kaip kalbėti su vaikais apie intymius suaugusiųjų reikalus, konsultuoja psichologė Jūratė Bortkevičienė.

Nesužinos namie, paaiškins darželyje


Rita, Elenos mama:


„Elenai klausimas, iš kur ji atsirado, kilo, kai jai buvo maždaug treji (auginu mergaitę viena). Nupirkau knygutę, kuri buvo su gražiais ir aiškiais paveiksliukais apie mamytę ir tėvelį, kaip jie myli vienas kitą ir jų ląstelės susilieja. Elenytė pavartė knygelę, jai kilo dar daugiau klausimų, į kuriuos atsakinėjau, prisipažinsiu, nerišliai. Matyt, mergaitei taip ir liko neaišku, kas ir kaip, todėl gal po metų man parnešė darželio istoriją, kuri skambėjo tiesiog baisiai, kažkaip „tėvelis šokinėja ant mamos, ją kažkuo bado ir iš to atsiranda vaikai." Aš stengiausi neliesti šitos temos, nes maniau, kad mano duktė dar per maža."


Psichologė J.Bortkevičienė: „Tai pati didžiausia klaida, kurią daro tėvai. Kai vaikas klausia apie meilę, seksą, reikia atsakyti, nors kiek metų jam būtų. Ką mažyliai išgirsta iš aplinkos tai, ko nesupranta, klausia tėvų. O ką gi daro suaugusieji? Vaikas išgirsta: „Kai užaugsi – sužinosi, dabar tu nieko nesuprasi..." Vaikas suvokia, kad šis klausimas kažkoks ypatingas ir klausti tėvų nereikia, jie nepaaiškins – vadinasi, reikia informacijos ieškoti kitur. Maža to, būna, gimdytojai griežčiausiu tonu pradeda tardyti: „Iš kur dabar čia ištraukei? Kas tau pasakė šitą žodį?" Atrodo, kad klausdamas vaikas padarė didžiausią nusikaltimą. O jeigu tėvai natūraliai, geranoriškai sureaguoja: „O ką tu norėtum išgirsti? Ką apie tai jau žinai?" (Taip galima sužinoti, ką jūsų mažylis jau žino). Kai nuoširdžiai paaiškinsite, vaikas nuoširdžiai ir supras, nereikia bijoti tos temos, antraip tikrai kada nors iš aplinkos „parsineš" kaip tik tokios informacijos, kaip pasakoja Rita. Paaiškinkite, kai tėtis myli mamą, jie mylisi, tai labai gražus procesas, kai vienas kitą liečia ir bučiuoja. Pamatysite, kad tokios informacijos vaikui užteks ir nebeliks vietos įvairiausioms interpretacijoms.


5-6 m. vaikai siekia kopijuoti suaugusiuosius, todėl aiškinti smulkmenų tikrai nereikėtų, neperlenkite lazdos. Vaikui augant, kils ir daugiau klausimų, jei tėvai geranoriškai į juos atsakinėja, neišsisukinėja, neseka pasakų ta tema, mažylis negaudys informacijos kitur, o tiesiai paklaus tėvelio ar mamytės. Nereikia, juoktis, jei vaikas paklausia: „O tai jau pamatysi, kaip čia tau bus, kai užaugsi ir pradėsi eiti per merginas..." Vaikelis ne to klausė, kas bus, kai užaugs, jis nori gauti atsakymą į klausimą „čia" ir „dabar". Tokio tipo tėvai linkę šiek tiek pasišaipyti, susirinkus, tarkime, svečiams pakviečia vaiką ir sako: „Na, Mykolai, papasakok dėdėms ir tetoms apie seksą." Vargšelis pasakoja, o svečiai linksminasi. Ir mažylis supranta, kad kalbėdamas apie seksą, apie tai, apie ką jis nieko nenutuokia, sukelia suaugusiesiems kažkokią gerą emociją ir taip gauna daug dėmesio sau. Aš pati prisimenu, kai man buvo gal kokie penkeri metai, su tėvais dalyvavau vestuvėse. Kaimo muzikantai paklausė svečių: „Kas yra seksas?" Iš karto pakėliau ranką ir atraportavau: „Seksas – tai suaugusių žmonių žaidimas." Visi taip linksminosi, o aš pasijutau tikra vakaro žvaigždė... Paskui visur tą frazę kartodavau laukdama reakcijos ir visada jos sulaukdavau.Kai vaikas klausia apie seksą, reikėtų kalbėti apie meilę, apie pagarbą vienas kitam, apie lietimąsi, švelnumą, rūpestį, globą. Susiekite seksą su meile, kad tai vienas be kito negali egzistuoti, ir po truputėlį formuosite tinkamą ir pagarbų savo mažojo požiūrį į kitą žmogų."


Ausytė, nosytė ir „pimpaliukas"


Ligita, 2 vaikų mama:


„Gimus jaunesniajai sesutei, Adomas pradėjo keistai elgtis, jis pamėgo lakstyti be kelnių. Kad ir kaip su vyru aiškiname, jog taip daryti negražu, vis tiek taip elgiasi. Jeigu ateina svečių, būtinai nusimauna kelnytes ir bėgioja nuogu užpakaliuku. Kartą užtikau tampantį savo „daikčiuką", išbariau, bet vis tiek taip daro, tik pasislėpęs."


Psichologė J.Bortkevičienė: „Daugelis mūsų užaugo arba buvo užauginti tėvų, kuriems sekso, kūniškumo tema buvo tabu, tai tikrai nėra gerai. Ne viską reikia vaikams pasakoti, bet savo kūną mažylis turi priimti tokį, koks yra. Juk jį sudaro ne tik nosytė, ausytės, burnytė, genitalijos – taip pat. Kodėl vaikams nekyla noras visiems demonstruoti savo kojų, pavyzdžiui, nusimauti kojines ir kaišioti kojytes? Mat šitos kūno dalies mes nepabrėžiame, o genitalijos ypač sureikšminamos, kaip kažkas tokio, kas yra ypač gėdinga. Kelnaites mes lygiai kaip ir kojines mūvime dėl to, kad nesušaltų ta kūno vieta. Kai suaugusieji kažkaip per daug reaguoja į norą tyrinėti savo kūną, mažylis greitai gali suvokti, kad šiuo veiksmu, tarkime, nusimaudamas kelnes, gali atkreipti dėmesį ir gauti dar daugiau dėmesio sau. Joks mažylis nedaro to sąmoningai, jie – ne ekshibicionistai.


Tėvai kažkodėl labai linkę sureikšminti viską, kas susiję su lytiniais organais. Kai kuriems dvejų-trejų metukų berniukams vyksta erekcija, o suaugusiųjų reakcija – begalinis išgąstis ir gąsdinimai: „Tik tu neliesk!" Tas mažas vaikelis neturi jokių erotinių minčių, tokiam amžiuje jų tikrai nekyla. Vaikui malonu čiupinėti, nes tai jo kūnas, taip jis su juo susipažįsta, lygiai kaip su rankyte ar nosyte. Tėvai dramatizuodami tokias situacijas sukelia vaikui savo kūno baimę, geriausiai būtų nekreipti dėmesio. Paprastai mažyliai savo genitalijų viešoje vietoje neliečia, o jeigu tai daro – vadinasi, tik dėl to, kad jam trūksta dėmesio. Netgi jei mažyliai masturbuojasi, jie gaudami malonumo nusiramina. Tėvai turėtų atrasti priežastį, kodėl vaikas nori save raminti kaip tik taip. Masturbavimasis, kaip nusiraminimo priemonė, lygiai taip pat būdinga ir berniukams, ir mergaitėms. Svarbiausia, ką tėvai turėtų atsiminti, jokiu būdu nemoralizuoti ir nedramatizuoti, tiesiog paaiškinkite vaikui, kad neliečiame savo tų savo kūno dalių viešoje vietoje, kaip ir prie visų žmonių nekrapštome nosytės.


Viena mama manęs klausė patarimo, kaip elgtis, jos šešiametis sūnus paklausė, kas yra oralinis seksas. Atsakykite drąsiai, tarkime, jei mamytė ir tėvelis vienas kitą myli, jie bučiuojasi visur, kur mylimam žmogui patinka. To vaikui tikrai turėtų pakakti. Šiukštu, nepulkite vaikui aiškinti, girdi, tau dar ne metas apie tai galvoti ir kalbėti. Jis jau galvoja ir kalba, jūsų pareiga – paaiškinti."


Daktarai"


Lina, Monikos mama:


„Kai nuvažiuojame į svečius pas gimines, mūsų penkiametė Monika tuoj pat suorganizuoja panašaus amžiaus pusbrolius ir pusseseres žaisti „daktarus", kai visi išsirengia ir vienas kitą tyrinėja. Neseniai atrado dar vieną žaidimą – „žaisti seksą". Mes su vyru tikrai niekada jos nebuvome užklupti intymioje aplinkoje, manau, kad to ji išmoko darželyje."


Psichologė J.Bortkevičienė: „Jeigu tėvai nori suprasti, ką jaučia vaikai, reikia stebėti, kaip jie žaidžia. Žaidimų mažyliai parsineša ir iš darželio. Nereikia to bijoti, tai natūralu, kad daugelis dalykų yra sužinoma iš aplinkos, tačiau vaikas, kuris turi stiprų ryšį su tėvais, visada paklaus jų, ko nesuprato. Tarkime, koks nors pyplys darželyje gali prieiti prie kito ir sakyti: „Dabar pažaiskime seksą", draugas gali ir sutikti, nes visiškai nesupranta, kas tai.

5-7 m. vaikams prasideda pirmosios meilės, kai vienas draugas tampa svarbesnis už kitą, kai jau lendama bučiuotis. Berniukai bando mergaites pabučiuoti tualete, nes tai... slapta.


Mano pačios penkiametę keli berniukai spaudžia prisipažinti, kurį ji myli... Mudvi apie tai kalbamės, ji pasakoja, kad iš pradžių jai patiko vienas, bet juo nusivylė. Kartu ji nenori jam to atskleisti, nes nenori įskaudinti. Štai tokios dramos vyksta darželyje... Tame amžiuje, kalbantis su vaikais, gera proga, išmokyti mergaitę savivertės, t. y. paaiškinti, kad ji gali atsakyti berniukui, jeigu nenori su juo draugauti. Mergaitė jau nuo tokio amžiaus turi žinoti, kad ji gali pasakyti berniukui „ne". Jeigu tai nepadeda, nieko bloga papasakoti apie tai auklėtojai. Ateityje tai tikrai pravers, apie tai reikia kalbėti, o ne juoktis iš vaikų gyvenimo ir nepriimti to rimtai. Kalbėkite ir išklausykite, paklauskite, kaip jie supranta, kas yra meilė. Aš saviškių klausiau, jie man, labai nesupratingai, išaiškino: „Mama, kai myli, tai apkabini, pabučiuoji, padedi, parneši gėlių ir užjauti, negi neaišku?"Kaip vaikai supranta meilę, tai žinutė suaugusiesiems, kaip jūs pats elgiatės su savo antrąja puse. Jeigu mes vengiame apsikabinti, prisiglausi, pabučiuoti, nerodome savo vaikams pavyzdžio. Niekas nesako, kad vaikas turėtų matyti intymias scenas, bet švelnią tarpusavio kūno kalbą rodyti tikrai galima. Jeigu su vyru bučiuojatės į lūpas, reikia vaikui ir paaiškinti, kad taip elgiasi du suaugę, vienas kitą mylintys žmones, su kitais mes prisiliečiame skruostais arba lengvai pakštelime.


Kiekvieną kartą vaikui paklausus apie intymius dalykus, pasinaudokite proga ir paaiškinkite, kad meilė nėra vien tik kūnas."


Šlapi" sapnai ir kita


Renata, 2 vaikų mama:


„Buvau pasibaisėjusi, kai mano septynmetis, grįžęs iš draugo, pradėjo pasakoti, kad jo mama paaiškino, jog po kelerių metų jiems naktį gali prasidėti „šlapi" sapnai. Kita mano draugė pasakojo, kad su paaugle ėjo į kavinę švęsti jos mėnesinių pradžios. Man tai neatrodo normalu."


Psichologė J.Bortkevičienė: „Mama mergaitėms tikrai gali paaiškinti, kas yra menstruacijos, kam naudojami paketai, kodėl to reikia. Tai tikrai padės ateityje, kai jūsų duktė subręs, jai bus lengviau visa tai priimti, nes jai tai bus natūralu, girdėta ir aišku. Tik nežinomi dalykai kelia baimę. Kai ateina sudėtingasis amžius – paauglystė, ne tada metas pradėti kalbėti apie „tai", vargu ar jums pavyktų pasisodinus paauglį imti ir pradėti aiškinti, jis paprasčiausiai gėdysis apie tai kalbėti, jei iki tol šeimoje šios temos visomis išgalėmis buvo vengiama. Klaidinga manyti, kad anksti ėmus kalbėti apie seksą galima paskatinti greičiau pradėti lytinį gyvenimą. Tai tas pats, kai ėmus kalbėti, tarkime, apie ėjimą darbą, paskatinti vaiką susirasti darbą... Viskam ateina savo metas. Jeigu visa šeima žiūrite drauge filmą ir ten staiga rodo sceną, kai galima nujausti (pabrėžiu, tik nujausti), kad tai sekso aktas, tėvai paprastai vaikams liepia užsimerkti arba išvaro į kitą kambarį. Vaikas net nesupranta, kas ten vyksta, bet tėvai tarsi „pasufleruoja", kad tai negerai, gėdinga, nederama ir draudžiama. Jūsų atžalai tai tikrai užsifiksuos ir sukels dar didesnį smalsumą, kurį jis tikrai ras, kaip patenkinti. Atsakykite sau, ar norėtumėte, kad kažkas svetimas apie tai paaiškintų."


Mamyte, tu kitokia?!"


Asta, 3 vaikų mama:


„Auginu tris sūnus, vyresnysis – jau paauglys, vidurinėliui – septyneri, o mažyliui – ketveri. Apie berniukiškus reikalus su jais kalbasi vyras, o į pagranduką aš vis dar žiūrėjau kaip į „leliuką", kol jis kartą atlėkė į vonios kambarį, kai maudžiausi. Pamatęs mane nuogą, jis labai susirūpino ir paklausė: „Mamyte, tu labai stipriai sergi? Man taip tavęs gaila, kad tau nukrito pimpaliukas..." Aš, aišku, labai susigėdau, skubiai prisidengiau rankšluosčiu ir... nieko nepaaiškinau."


Psichologė J.Bortkevičienė: „Aišku, nereikia nuogiems po namus lakstyti, bet man labai keistai skamba, kai manoma, kad nuogas kūnas gali traumuoti vaiką visam gyvenimui. Traumuosite tada, jei išsigąsite, kai jis jus pamato nuogą, jei tokiomis aplinkybėmis ant jo užrėksite. Jeigu iki tol mažyliui nekilo klausimų, tai dabar, kai jau jus pamatė, natūraliai, prisidengusi rankšluosčiu, tiesiog su juo pakalbėkite, kuo skiriasi berniukas nuo mergaitės. Žiūrėkite į viską paprasčiau, kad tai mūsų kūnas, kurio neturėtume gėdytis. Kuo labiau slepiame, tuo labiau norime sužinoti. Pagalvokime, kodėl vaikui neįdomu, iš ko susideda visas kūnas, kad tai kraujas, kaulai, raumenys ir pan. Todėl, kad paklausęs visada gauna atsakymą, o jeigu tik paklausia apie seksą, tėvai ima mykti, raudonuoti ir išsisukinėti."


Kada apie tai pasakoti?


Psichologė J.Bortkevičienė: „Man buvo įdomu sužinoti, ar mano vaikams (penkerių dukteriai ir trejų sūnui) įdomi ši tema. Susėdome vieną vakarą ir aš pati paklausiau: „Ar jūs žinote, iš kur atsiranda vaikai?" – „Iš mamytės pilvelio." – „O kaip tas vaikelis atsiranda mamytės pilvelyje?" – „Kai mamytė ir tėvelis myli vienas kitą, atsiranda vaikelis."

Ir jiems daugiau jokių klausimų net nekilo, pati, atsivertusi „Kakės Makės" enciklopediją, pradėjau pasakoti apie mamytės ląstelę – kiaušialąstę ir tėvelio – spermatozoidą.


Mano vaikams ši tema pasirodė tokia neįdomi, kad man savo paskaitą teko užbaigti. Pasidariau išvadą, kad vaikams apie seksą reikia pasakoti tada, kai jie patys pasidomi. Klausimų gali kilti įvairiame amžiuje."

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis