Atšventęs šeštąjį gimtadienį Willie Mosconi's jau varžėsi su geriausiais šalies biliardo žaidėjais, o būdamas vos 11-os tapo JAV biliardo čempionu. Aelita Andre iš Australijos jau yra lyginama su Pablo Picasso, nors jai dar tik devyneri - pirmuosius meno kūrinius ji piešė tada, kai dar vaikščiojo keturiomis. O štai indas Akrit Jaswal penkerių skaitė Šekspyrą, o dar po dvejų metų atliko pirmąją savo operaciją. Tuo metu jo IQ siekė 146. Nors ne visi mažieji jau gali pasigirti tokiais pasiekimais, „Šiaurės licėjaus" priešmokyklinio ugdymo mokytojos Vaivos Čičelytės teigimu, tokio amžiaus vaikų potencialas yra beribis, tad labai svarbu laiku pastebėti jų talentus.

TAIP PAT SKAITYKITE:
Psichologė: kodėl kai kurie vaikai neklauso tėvų
Kodėl mažasis princas George rengiamas taip „keistai"?

Priešmokyklinukas - daug klausimų vaiko tėvams kelianti amžiaus grupė. Vaikas, atrodytų, jau viena koja mokykloje, tačiau paskui jį dar velkasi vaikystės džiaugsmų šleifas, o rankose - stipriai laikomi žaislai. Ugdymo specialistai ramina, kad pedagogų tikslas yra žinias perteikti žaidimo forma, akademinio mokymo - tik užuomazgos, be to - vaikučiai patys ateina smalsumo pilnomis akimis ir jau gebantys atlikti pačias sudėtingiausias užduotis. V. Čičelytė pateikia tris iš jų, kurios įrodo, kad vaikai dar maži, bet jau labai protingi.

Pirmosios savarankiškumo užuomazgos

Daugelis teoretikų sutinka, kad sėkmingą vystymąsi ankstyvojoje vaikystėje lemia pasitikėjimo savimi, savarankiškumo jausmai bei iniciatyvumo ugdymasis. Nors vaikas, atrodo, dar visai neseniai buvo visiškai priklausomas nuo jį globojančių ir mylinčių tėvų, tačiau, „Šiaurės licėjaus" mokytojos teigimu, ateina metas, kai vaikui reikia suteikti daugiau laisvės.

„Priešmokyklinio amžiaus vaikai būna kupini įvairiausių idėjų ir „dega" noru jas įgyvendinti. Suteikus progą, jie pradeda viską daryti ir geba sugalvoti taip, kad prisitaikytų prie situacijos. Pavyzdžiui, vaikai sumąstė daryti teatrą, grupėje perstumdė viską taip, kad būtų teatras: kėdės, kaip teatre, scena iš kėdžių, sugalvojo pavadinimą ir šalia parašė „Teatro kaina - 8 plojimai", - pasakojo kasdien su tokio amžiaus vaikais dirbanti V. Čičelytė.

Prasmės paieškos raidžių pasaulyje

Kadangi priešmokyklinukams visas pasaulis - dar nepatirtas ir neperžaistas, jiems labai svarbu savo mažais pirščiukais tirti juos supančią aplinką. Tai darydami jie patys kuria savo žinių sistemą - ieško ryšių, kuria prasmę. Būtent dėl to turi būti stimuliuojami visi vaiko pojūčiai: rega, klausa, lytėjimas, uoslė, skonis, judėjimo ir pusiausvyros jutimas. Kadangi per gana trumpą laiką susiformuoja kalbiniai įgūdžiai, tobulėja loginis mąstymas ir kūrybiniai gabumai, yra labai naudinga pasitelkti visus šiuos pojūčius diegiant vieną pagrindinių ir ateityje nepakeičiamą - skaitymo - įgūdį.

Priešmokyklinio amžiaus vaikai gali išmokti išgirsti, atpažinti, prisiminti raides ir rašyti žodžius. Nuolatos matydami įvairius užrašus, girdėdami iš kokių garsų jie susideda, veiklos matu nurašinėdami matomus žodžius, vaikai kartais savaime pradeda skaityti. Nors tokio amžiaus vaikai yra labai judrūs ir aktyvūs, tačiau geba sukaupti dėmesį ilgesniam laikui, išsėdėti vienoje vietoje", - pastebi ir V. Čičelytė.

Gebėjimas įsijausti į kito būseną

Apibrėžiant socialinę 5-7 metų vaiko raidą, svarbu ir tai, ar mažasis vunderkindas ne tik stebina savo pasiekimais, tačiau ar geba prisitaikyti, stengiasi padėti kitiems, ar geba valdyti savo emocijas, įvardyti savo jausmus.

„Tinkamai vaikus paruošus, jie geba susikaupti ir atlikti reikiamą darbą. Pavyzdžiui, kartą Velykų proga važiavome koncertuoti į neįgaliųjų įstaigą. Tokioje vietoje net suaugusiam yra labai sunku atsistoti prieš auditoriją ir kalbėti, tačiau vaikai sugebėjo parodyti suplanuotą programą. Grįžus namo ir aptarus dieną, jie sugebėjo padaryti išvadas ir įvardino, kad iš tokių žmonių nevalia juoktis, jiems reikia padėti.

Be to, vaikai gali išklausyti ir suprasti bei priimti ir laikytis tam tikrų taisyklių. Per pietų miegą paaiškinus, kad dabar kitiems vaikams yra poilsio laikas ir visur turėtų būti tyla ir ramybė, buvo įvesta taisyklė „kalbame tik su šalia esančiu pašnibždomis". Nenorėdami kitiems trukdyti, mažieji geba valdytis ir dienos nuotykius pasakoti patyliukais", - džiaugėsi V. Čičelytė.