Kas Lietuvos vaikus daro nelaimingiausius pasaulyje?

Vertinant santykių šeimoje kokybę, Lietuva pagal vaikų padėtį – tarp blogiausiai vertinamų valstybių, rodo tyrimas. Asmenybės ugdymo instituto „Rafaelis“ vadovė, edukologė Marija Leliugienė-Mendelė sako, kad taip yra dėl ligotos tradicijos – diktatoriško vaikų auklėjimo per perdėtą kontrolę, kritiką, vertinimą ir t.t.

Rakštis - diktatoriškas auklėjimas

Baltijos šalių vaikai, vertinant santykių šeimoje kokybę, gyvena pačiomis prasčiausiomis iš visų Europos Sąjungos valstybių narių sąlygomis, pagal šį rodiklį ji užima 24 vietą. Tokią išvadą padarė Didžiosios Britanijos Jorko universiteto mokslininkai, tyrę vaikų iki 19 metų gyvenimo 29 Europos valstybėse sąlygas.

"Tai - dėl ligotos tradicijos – diktatoriško vaikų auklėjimo per perdėtą kontrolę, kritiką, vertinimą ir t.t. Visa tai galima priskirti psichologiniam smurtui, kuris sukelia vaiko viduje suvokimą, kad jis yra atstumiamas ir nemylimas pačių artimiausių žmonių – tėvų", - sako M. Leliugienė-Mendelė.

Marija Mendelė-Leliugienė
Marija Mendelė-Leliugienė
Asmeninio archyvo nuotr.
Ji tvirtina, kad vaikams šis suvokimas yra labai “nuodingas” visuose lygmenyse: dvasiniame, emociniame ir fiziniame. Toks auklėjimas palieka vaikuose vergo mąstymą su vartotojiška kultūra ir griovimo filosofija. Tokiems vaikams labai sunku pereiti prie laisvo žmogaus mąstymo, tapti pasitikinčiais savimi ir pasitikėti kitais, tapti laisvais ir kūrybingais.

"Mano nuomone, būtent šis ydingas ratas, kai karta kartai nebeįstengia perduoti šeimos vertybių ir tradicijų, paliktas sovietinės komunistinės ideologijos, stumia Lietuvą į paskutines vietas net pagal Eurobarometro duomenis (visuomenės atvirumas, pasitikėjimas, kūrybingumas)", - aiškina edukologė.

Laiko stoka - nauja skurdo forma

Lietuvoje 43 proc. jaunų žmonių nedalyvauja jokioje veikloje (pilietinėse organizacijose, būreliuose, neformaliojo švietimo užsiėmimuose ir t. t.). Mokykloje nėra tikslingai kuriama kūrybiškumui palanki edukacinė aplinka, mokykla, kaip ugdymo institucija, kūrybiškumo ugdymo atžvilgiu yra pasyvi, skelbiama tyrime, kuris publikuotas Asmenybės ugdymo instituto leidinyje "Savęs pažinimo ugdymo modelis panaudojant Dailės terapiją".

Kūrybiškumo ugdymas suprantamas kaip papildoma, užklasinė veikla. Vaikams ir jaunimui aktyviai dalyvauti visuomeniniame gyvenime trukdo pasyvumas, motyvacijos neturėjimas, savo interesų ir poreikių neidentifikavimas.

XXI amžius kelia labai aukštus reikalavimus verslumui, karjerai ir išlikimui darbo rinkoje. Tai iš šeimos atima labai daug laiko, sukelia nuolatinį stresą dėl darbe keliamų reikalavimų ir jų derinimo su šeimos gerove, bendravimu ar buvimu kartu su vaikais.

Laiko stoka – tai nauja skurdo forma, kuri tampa rimtu šiuolaikinės šeimos, jos atliekamų funkcijų ir šeiminių santykių išmėginimu, daro ypatingą žalą asmenybės augimui.

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis