Psichologės Miglės Motiejūnaitės teigimu, per didelis technologijų naudojimas neigiamai veikia vaiko gebėjimą sutelkti dėmesį, be to – daug laiko praleidžiantis vienas jis vėliau susiduria su sunkumais tvarkydamasis socialinėse situacijose.

Tuo tarpu skatindami vaikus domėtis kuo įvairesnėmis veiklomis ir jas išbandyti, padedame atsiskleisti jų gabumams. Jeigu tam tikra veikla ir nebus tikrasis vaiko pašaukimas, ją išbandydamas jis praplės akiratį, įgys ateityje praversiančių naujų įgūdžių. Deja, skubantys, galybės atsakomybių slegiami bei, neretai, finansų ribojami tėvai, net ir norėdami ne visuomet gali skirti pakankamai dėmesio ar lėšų vaikų ugdymui.

Vaikas patiria sunkumų mokykloje? Leiskite jį į būrelį

Vaiko ir tėvų centre „Aš ir mes" dirbanti psichologė teigia, kad vaikai, kurie augdami praleidžia daug laiko būdami vieni namuose, susiduria su sunkumais valdant pyktį ir sprendžiant konfliktus. Taip pat, daug laiko praleisdamas vienas vaikas neturi pakankamai progų susidurti su socialiniais iššūkiais ir išmokti laikytis tam tikrų socialinių normų bei išsiugdyti savikontrolę. Ji priduria, jog papildoma ugdanti veikla ypač svarbi vaikams, kurių tėvai neturi pakankamai laiko ar galimybių lavinti vaikų namuose.

Vaikai, kurie augdami praleidžia daug laiko būdami vieni namuose, susiduria su sunkumais valdant pyktį ir sprendžiant konfliktus.
Psichologė Miglė Motiejūnaitė

„Papildomos veiklos ne tik skatina vaiko vystymąsi ir padeda įgyti naujų gebėjimų, bet kartu sukuria galimybes patenkinti tokius esminius žmogaus poreikius, kaip pripažinimas ir savarankiškumas. Vaikai išmoksta juos tenkinti stebėdami suaugusiųjų ar bendraamžių artimoje aplinkoje elgesį", - detalizuoja M. Motiejūnaitė.

Pasak psichologės, popamokinė veikla prisideda prie mažamečio socialinių, kasdienių įgūdžių, moralės, savivertės vystymosi. Mokymasis naujų gebėjimų reikalauja iš vaiko sutelkti dėmesį, priimti nesėkmes, ugdo motyvaciją veikti. Be to, popamokinė veikla padeda atrasti stipriąsias asmenybės puses, o tai ypač svarbu patiriant sunkumų mokykloje. Vaikai, kuriems sunku mokytis, pradeda manyti, kad jie yra prastesni už kitus, todėl papildomi užsiėmimai padeda atrasti savo stiprybes ir labiau pasitikėti savimi.

„Reikia atkreipti dėmesį, kad ne tik muzika ir sportas, bet ir tokie užsiėmimai, kaip, pavyzdžiui, piešimas, žaidimas šachmatais, rankdarbiai, keramika, daro teigiamą įtaką vaiko vystymuisi ir yra atrama gyvenime, nes padeda įgyti ateityje praversiančių įgūdžių, pasitikėjimo, atsikratyti įtampos. Taip pat, užklasinė veikla padeda mažinti nepasiturinčių vaikų socialinę atskirtį tarp bendraamžių: užsiėmimai suteikia galimybę bendrauti, pažinti vienam kitą, griauti stereotipus kitų žmonių atžvilgiu", - sako M. Motiejūnaitė.

Ne kiekvienas gali žaisti krepšinį – ir gerai!

Pasak psichologės, kuomet mažametis verčiamas lankyti papildomą veiklą, ji gali tapti tokia pačia prievole kaip mokykla. Vienas svarbiausių aspektų, pagal kurį galima parinkti tinkamą būrelį vaikui, tai jo paties susidomėjimo spektras ir gebėjimai. Taip mano ir paramos bei labdaros fondo „Ateitis mūsų vaikams" direktorė Dovilė Žigaitė.

Popamokinė veikla prisideda prie mažamečio vaiko socialinių, kasdienių įgūdžių, moralės, savivertės vystymosi.
Psichologė Miglė Motiejūnaitė

„Kiekvienas vaikas yra savitas, turintis tam tikrų gabumų. Jų raiškai gana reikšmingą įtaką daro aplinka, kurioje vaikas auga, ir, žinoma, jo asmeninės savybės. Gabumai ne visada būna stipriai išreikšti, ir nebūtinai populiarūs, tokie, kaip daugelio vaikų. Ne kiekvienas gali tapti krepšininku ar dainininku, bet kiti gali būti talentingais mechanikais, išradingais inžinieriais ar kruopščiais paveikslų restauratoriais", - sako D. Žigaitė.

Didžiausias iššūkis – tėvų jaučiama gėda kreiptis dėl paramos

Papildomą vaikų iš nepasiturinčių šeimų ugdymą finansuojančio fondo direktorė teigia, kad atskleidžiant ir vystant vaikų gabumus, itin svarbų vaidmenį atlieka tėvai. Jeigu jie netiki popamokinės veiklos nauda ir nepalaiko vaiko – bet kokie išoriniai veiksmai neatneš teigiamų rezultatų.

Dažnai tėvai, net ir matydami vaiko norą ar pastebėdami išskirtinius jo gebėjimus, neturi pakankamai finansinių išteklių, kurių neretai prireikia papildomam lavinimui.
Fondo „Ateitis mūsų vaikams" direktorė

Vis tik labai dažnai susiduriama su kitu barjeru – pinigų stygiumi. Anot D. Žigaitės, dažnai tėvai, net ir matydami vaiko norą ar pastebėdami išskirtinius jo gebėjimus, neturi pakankamai finansinių išteklių, kurių neretai prireikia papildomam lavinimui. Dažnai šalyje pasigirsta kalbų, kad šeimos biudžeto vos pakanka patenkinti būtiniausiems pragyvenimo poreikiams.

„Ateitis mūsų vaikams" fondas skatina tėvus ar globėjus kreiptis dėl paramos papildomam vaiko ugdymui, tačiau kartais koją pakiša ryžto stoka. Susiduriame su situacijomis, kai apie galimą gauti paramą šeima žino, bet kažkodėl nedrįsta ja pasinaudoti", - liūdnai konstatuoja D. Žigaitė ir ragina tėvus, susiduriančius su finansiniais iššūkiais, drąsiau kreiptis dėl paramos.