Klausia mama:

„Sveiki, auginu tris berniukus: vyriausiam bus 14 metų, pametinukams vienam ketveri, kitam - 5 metukai. Problema su pametinukais. Nesusitvarkau su savo vaikais, visai manęs neklauso, atsikalbinėja, vadina visokiais žodžiais, mušasi, skriaudžia šunį. Šuo jau net kąsti jiems pradėjo, nes nebeįmanoma... Jei kas ateina pas mus į svečius, jie tarsi išprotėja, krečia nesąmones, rėkia, laksto, išsidirbinėja. Su svetimais suaugusiais elgiasi kaip su sau lygiais, gali ir muštis pradėti, jei kas nepatiks... Bandžiau gražiai aiškinti, ignoruoti, bandžiau sodinti ir neleisti žaisti, kol nenusiramins. Ir bariau. Tiesiog nežinau, ką ne taip darau, kad jie taip elgiasi, ir kokia tokio elgesio priežastis... Nežinau, ką daryt, nes matau, kad nesugebu susitvarkyt su savo vaikais... Su vyriausiu berniuku nieko panašaus nebuvo ir dabar jokių problemų su juo nėra, bet su pametinukais baigiu išprotėt... Ačiū už atsakymą“.

Atsako psichologė Daiva Čeponienė / Pozityvaus auklėjimo konsultantų asociacija.

Dėkoju, jog pasidalinote savo šeimos patirtimi. Rodos, girdžiu nusivylimą savo auklėjimu, savimi kaip mama, savo vaikais... Mieloji Inga, tobulų mamų nėra, kaip ir nėra tokių vaikų ir tėčių. Iš jūsų laiško supratau, kad išbandėte daug būdų, bandydama susikalbėti su savo vaikais. Tiesa yra ta, kad nėra vieno recepto, kuris galėtų viską sudėlioti į savo vietas, kaip ir vienos priežasties, kodėl vaikai elgiasi netinkamai.

Sulaukę kūdikio tėvai tikisi, kad jų vaikas bus protingas, visada tinkamai elgsis, naktimis miegos, o visą dieną žais ir šypsosis... Kadangi auginant pirmąjį berniuką jokių problemų, kaip minite, nebuvo, natūralu buvo tikėtis, jog ir antrasis, ir trečiasis vaikas elgsis panašiai. Tačiau... Trys vaikai - trys skirtingi gyvenimai. Kiekvienas jūsų berniukas atėjo į šį pasaulį savaip jį suvokdamas ir priimdamas. Kiekvienas iš jų turi tam tikrų bruožų, savybių, kurios yra įgimtos ir būdingos tik jam vienam. Taigi, panašu, kad prigimties pakeisti negalime, bet ir ar reikia? Aišku, kad ne. Pasistenkite pažinti ir priimti savo pametinukus tokius, kokie jie yra, ir galbūt tai bus pirmasis žingsnelis, padėsiantis suprasti, kodėl berniukai elgiasi taip, kaip elgiasi.

Pasistenkite pažinti ir priimti savo pametinukus tokius, kokie jie yra, ir galbūt tai bus pirmasis žingsnelis, padėsiantis suprasti, kodėl berniukai elgiasi taip, kaip elgiasi.
Psichologė Daiva ČEPONIENĖ

Vaikai išmoksta savo elgesio dviem būdais, t. y., bandymų ir klaidų keliu bei stebėdami, imituodami ir mėgdžiodami juos supančių žmonių elgesį, jausmus. Tam, kad įsimintas elgesys būtų pakartotas, pasak doc. dr. V. Legkausko, turi būti išpildytos dar trys sąlygos. Pirmiausia, vaikas turi sugebėti pakartoti matytą elgesį. Pavyzdžiui, mama trumpai pasinaudoja telefonu ir padeda jį į vietą. Vaikas dar per mažas, kad sugebėtų pats atsisakyti išmaniojo telefono jam teikiamų malonumų, todėl nepadės jo, kol mama nepasakys. Antra sąlyga - vaiko motyvacija ir emocinė būsena turi atitikti stebėtą elgesį, t.y., piktas vaikas greičiau prisimins matytą agresyvų elgesį ir jį pakartos. Ir trečioji sąlyga – įvairios aplinkos detalės ir įvykiai, kurie nurodytų į tam tikro elgesio pritaikomumą tam tikrai situacijai. Pavyzdžiui, jeigu vaikas mato kitus vaikus, mėtančius žaislus, tai paskatins jį prisijungti. Tačiau jeigu vaikas vieną kartą pasielgė taip, kaip matė darant vaikus darželyje, kieme, televizoriaus ekrane, tai dar nieko nereiškia. Vaikai kartos netinkamą elgesį priklausomai nuo teigiamų pasekmių, t.y., atsižvelgiant į tai, kokią konkrečiai gavo subjektyvią naudą sau. Pavyzdžiui, tėvai nelinkę pastebėti, kai vaikai elgiasi gražiai, nes „taip ir turi būti", tačiau vaikai visada trokšta dėmesio. Štai jums ir viena priežastis elgtis netinkamai! Mama/tėtis tuoj pat sureaguoja, ir vaikai gauna dėmesio. Šią „pamoką" vaikai išmoksta labai greit: pasielgei blogai – mama/tėtis visada šalia. Kuo dažniau – tuo geriau. O jeigu taip pasielgia svečiams atėjus, auditorija, kuri patenkina mažųjų dėmesio siekimą, padvigubėja. Vaikai labai gerai sugeba jausti, ko tėvai iš jų tikisi ir ką iš tiesų galvoja, todėl visais įmanomais būdais stengiasi pateisinti jų lūkesčius, t. y., tikitės, kad lakstys, jie laksto, tikitės, kad darys nesąmones – daro ir t.t. Jeigu pasielgęs netinkamai vaikas sulaukia dėmesio, t. y., jei jis gauna tai, ko tikisi, jis taip pat pasielgs ir kitą kartą.

Mušimą reikia stabdyti visada ir nepaisant to, ar mušasi tarpusavyje vaikai, ar vienas jų bando trenkti suaugusiajam. Svarbu suimti vaiko ranką ir pasakyti, kad taip elgtis nedera.
Psichologė Daiva ČEPONIENĖ

Panaši situacija ir su negražiais žodžiais. Juk per dieną vaikas išmoksta daug naujų pasakymų, žodžių, tačiau neretai tėvai kažkaip kitaip sureaguoja tik išgirdę keiksmažodį. Tuomet prasideda barimas, baudimas, aiškinimasis, iš kur sužinojo, kas taip sakė ir pan. Kaip bebūtų, keiksmažodį tariančio vaiko tikslas pasiektas – mama/tėtis ir vėl šalia, negana to, - atsisukę į jį ir dar jį kalbinantys! Pagalvokit, jeigu tiek energijos ir pastangų mes skirtume išmokyti vaikus naujų, dar negirdėtų, gražių posakių, komplimentų, jei paaiškintumėme, kur juos galima pritaikyti, kada sakyti, - būtų puiku. Prisipažinkim sau, ar taip darome? Greičiausiai atsakysit: „Nėra laiko".

Norint, kad netinkamas elgesys mažėtų, reikia kiek galima dažniau pastebėti vaikus, kai jie elgiasi gražiai, pavyzdžiui: „Matau gražiai žaidžiančius du berniukus", „Džiaugiuosi jūsų pagalba, man labai padėjote" ir pan. Jūsų situacijoje labai svarbus pastovumas. Visada pastebėkite gražiai žaidžiančius vaikus ir meskite iš galvos mintį, kad vaikai taip ir turėtų elgtis. Ką gi daryti, kai vaikų elgesys yra nepageidaujamas? Galite pradėti nuo to, kad pasiūlysite vaikams patrauklią alternatyvą. Prisiminkim jūsų aprašytą situaciją, kai sulaukiate svečių. Manyčiau, apie tai, ką veiksite, kai pasikviečiate svečių, jums reiktų susitarti iš anksto. Prieš ateinant svečiams aptarkite su vaikais, ką jie norėtų veikti, kokius žaidimus norėtų žaisti, sutarkite dėl taisyklių, galite kartu pagaminti nugalėtojų prizus ir pan. Kadangi berniukai labai judrūs, greičiausiai jiems tiktų žaidimai, susiję su varžybomis, imtynėmis. Galite išbandyti paprasčiausius žaidimus, kuriuos galima suorganizuoti patalpoje pasinaudojant kėdėmis kaip kliūtimis: jas perlipti, prašliuožti, apibėgti. Jeigu į žaidimą įsitrauktų ir suaugusieji, vaikams būtų didelis džiaugsmas. Taip jie sulauktų dėmesio ne tik iš jūsų, bet ir iš kitų suaugusiųjų. Taip jie pasiektų savo tikslą: mama/tėtis ne tik būtų šalia, bet dar ir žaistų kartu. Kokia gali būti didesnė dovana vaikams? Naivu tikėtis, kad elgiantis taip, kaip aprašiau, vaikai staiga liausis išdykavę, bet bendradarbiaus tikrai žymiai dažniau. Gera žinia yra ta, kad kaip vaikai išmoko elgtis netinkamai, taip jie gali išmokti elgtis tinkamai.

Foto: Vida Press

Jūs rašote: „Su svetimais suaugusiais elgiasi kaip su sau lygiais, gali ir muštis pradėti, jei kas nepatiks". Mušimą reikia stabdyti visada ir nepaisant to, ar mušasi tarpusavyje vaikai, ar vienas jų bando trenkti suaugusiajam. Svarbu suimti vaiko ranką ir pasakyti, kad taip elgtis nedera. Šioje situacijoje tinkamas žodis būtų „Stop"! Vaikas tuo pačiu metu nesugeba ir kovoti, ir galvoti. Tam, kad paaiškintumėt vaikui, kas vyksta, turit sustabdyti kovą: „Matau, kad tavo rankytė nori man sutrenkti" arba „Matau du berniukus, kurie nepasidalina kamuolio". Jeigu vaikai per daug įsiaudrinę, paprašykit ramiai pasėdėti, kol nurims ir paprašykite apgalvoti, kaip jie norėtų išspręsti šį konfliktą. Praėjus sutartam laikui paklauskite vaikų, kokią išeitį mato jie. Vaikai mokysis prisiimti atsakomybę už savo sprendimus. Šioje situacijoje ir vėl svarbus aspektas yra nuoseklumas. Taip pat svarbu, kad vaikų sugalvotos išeitys būtų įgyvendintos. Būtinai pasidžiaukite ir padrąsinkite vaikus už jų idėjas ir jų įgyvendinimą. Prisiminkite, kad drąsindami vaikus už tinkamą elgesį, mes skatiname juos elgtis tinkamai, o bausdami – tiesiog pasakom, ko daryti negalima, bet nepateikiame alternatyvos, ką daryti galima.

Baigdama noriu palinkėti jums kantrybės. Kai norėsite išbarti vaikus, išeikite į kitą kambarį, nusiraminkite ir tik tuomet spręskite problemą. Mylėkite save, skirkite laiko tik sau. Nebijokite būti netobula. Sėkmės!

Straipsnis yra informacinės kampanijos „Iš kantrybės neišvedama. Iš kantrybės išeinama" dalis. VšĮ Psichologinės sveikatos centras drauge su TavoVaikas.lt siekia supažindinti tėvus su vaikų netinkamo elgesio priežastimis ir galimais pozityviais jų sprendimo būdais.