Trys sluoksniai – kai šąla iki - 15 laipsnių

„Kaip jūsų darželio vaikai nesušąla, kai lauke minus keliolika?" – klausimas, kurį išgirsti tenka kasdien, vos spusteli rimtesnis šaltukas.

Išlaikyti kūno šilumą daug judant ar ramiai vaikštinėjant galima naudojant kelis skirtingus aprangos sluoksnius. Toks būdas nereiškia, kad vaiką reikia įvilkti į daugybę sluoksnių, kol jis taps panašus į sunkiai krypuojantį pingvinuką – skirtingi sluoksniai naudojami skirtingiems tikslams, tinkamas jų parinkimas leidžia greitai pasiruošti energingiems žygiams lauke ir prisitaikymui prie esamos temperatūros iš jo grįžus.

Lauko darželio vaikai kiekvieno sezono sluoksnius jau yra puikiai įvaldę. Tokiomis žiemos dienomis, kai šąla iki – 15 laipsnių, jų dažnai prireikia ir trijų. Pagrindinė sluoksniavimo taisyklė – rengti drabužius nuo ploniausių iki storiausių. Pirmiausia pasirenkami ploniausi, kiekvienas naujas sluoksnis būna vis storesnis. Taip galima labai greitai reguliuoti temperatūrą: jeigu per šilta, pirmiausia nusivelkamas storiausias drabužis, jeigu šalta, apsivelkamas vis storesnis.

Svarbu žinoti, ar vaikas „šiltakraujis", ar „šaltukas"

Pirmąjį aprangos sluoksnį, pasak drabužių sluoksniavimo seminarus tėvams vedančios vienos iš darželio įkūrėjų, Ievos Karpienės, turėtų sudaryti prakaitą išgarinantys ir kūną šildantys apatiniai, antrąjį – lengvi, bet šilumai išgaruoti neleidžiantys drabužiai. Trečiąjį – nuo lietaus, sniego ir vėjo saugantis, bet kūnui kvėpuoti leidžiantis drabužių sluoksnis. Spustelėjus itin rimtam speigui, galima paieškoti ir ketvirtojo sluoksnio: tai turėtų būti šilumą sulaikanti apranga.

Pirmas sluoksnis prigludęs prie kūno, garinantis drėgmę. Tinka vilna arba vilna, maišyta su šilku, sintetika. Daugiau judantiems lauke vyresniems vaikams audiniai su sintetika tinka labiau, nes geriau išgarina prakaitą. Medvilnės geriau nesirinkti, ji sugeria drėgmę, ir vaikui gali būti nemalonu. Galima aprengti marškinėliais be sagų, apmauti pėdkelnes, termo kelnes", – aiškino I. Karpienė, pridūrusi, kad apatinio sluoksnio drabužiai neturėtų būti per laisvi arba per daug aptempti, trukdantys judėti.

Antrasis sluoksnis sulaiko šilumą, jam taip pat tinka natūrali arba maišyta su sintetika vilna, plonas flisas, jeigu šaltis kanda iki – 15 laipsnių, arba storas, kai spusteli rimčiau. Vaikai rengiasi marškinėlius ilgomis rankovėmis arba džemperį, megztinį, maunasi treningines kelnes siaurėjančiais galais.

Trečiasis sluoksnis turėtų būti atsparus drėgmei, lietui ir vėjui – tai vadinamieji sniego drabužiai, lietaus drabužiai su pašiltinimu. Vaikai apsivelka striukes arba įlenda į kombinezonus. Svarbu rengiant nepersistengti, nes per daug sluoksnių privers vaikus sukaisti ir prakaituoti, paskui – atvėsti ir šalti.

Foto: Organizatorių nuotr.

„Sluoksnių gali būti keli – vienas plonesnis džemperis, ant jo – storesnis, – aiškino pagrindinius principus perkandusi ir savo vaikus taip rengianti I. Karpienė. – Trečiąjį, išorinį, sluoksnį renkamės pagal orus: kol yra sniego, puikiausiai tinka sniego kostiumas, slidininko apranga. Jie leidžia kūnui kvėpuoti ir šildo. Sluoksniuojant svarbu žinoti, ar vaikas „šiltakraujis", ar ne. Mano sūnus Rytas į darželį eina žymiai ploniau apsirengęs nei jaunesnė sesuo Upė, jo rankos ir kojos visada šiltos, Upės – šaltos. Stebėkite savo vaikus, eikite kartu su jais į žygius, taip suprasite, kada ir kiek sluoksnių jiems reikia".

Savo dukrą pastarosiomis dienomis į darželį ji išleidžia apsimovusią vilnos arba sintetines timpes, ant jų – flisines kelnes, sniego kelnes, su marškinėliais, džemperiu, o ant jų apsivilkusią sniego striukę. Kojines renkasi ne medvilnines, o vilnones.

Praktiškiausia – įsigyti visiems sezonams tinkančius pašiltintus lietaus drabužius

Švelnesnėmis žiemos dienomis vaikams nebūtinai prireikia antrojo sluoksnio. Šaltesnėmis patartina sluoksniuoti ir kojines, pavyzdžiui, apsimauti medvilnines ir vilnones. Vaikų rankų ir kojų pirštai, ausys yra tarsi maži šilumą „garinantys" radiatoriai, jiems tinka pirštinės pailgintais riešais, žieminiai batai su pašiltinimu ir išorine izoliacija. Apie 20 procentų šilumos iškeliauja per galvą, todėl verta atidžiau rinktis kepures. Užmaunamos, be bumbulų, patogios, kai reikia reguliuoti šilumą uždedant ar nuimant striukės gobtuvą. Tinka ir vadinamosios kepurės-šalmai, atstojančios ir šalikus. Svarbu apsaugoti ir kaklą, tam pasitarnauja specialūs per galvą užmaunami šalikai, kuriuos prireikus lengva užsitraukti iki pat nosies.

„Siekiant optimaliai valdyti biudžetą, geriausia turėti bent vieną tikrai naują ir kokybišką sniego kostiumą, taip pat lietaus aprangą. O atsarginį komplektą galima formuoti iš naudotos, bet dar tinkamos dėvėti, aprangos. Nauja, kokybiška, būtų dėvima kasdien, o atsarginė tik trumpam, pavyzdžiui, kol išdžius pirmoji. Reikėtų žinoti, kad kuo ilgiau dėvima lauko apranga, tuo mažiau ji apsaugo.

Drėgnesniu žiemos metu, kai sniego yra, bet temperatūra apie nulį, praktiškiau apvilkti lietaus aprangą nei sniego kostiumą – jis geriau apsaugos, kad vaikas nesušlaptų. O kad nesušaltų, reikėtų rinktis pašiltintą lietaus aprangą, po ja sluoksniuoti termo drabužius ir kelnes su džemperiu", – kelis metus stebėjęs, kaip lauke jaučiasi darželinukai, atrastais sprendimais pasidalijo Lauko darželio vadovas Žilvinas Karpis.

Pats praktiškiausias sprendimas taupant biudžetą, pasak jo, yra įsigyti beveik visiems sezonams tinkantį kokybišką lietaus drabužių komplektą: striukę, kelnes, pašiltintas neperšlampančias pirštines, guminius termo batus su pašiltinimu. „Tai yra apranga, kuri, atsižvelgiant į lietuviškus orus, gali tarnauti visus keturis metų laikus išvengiant papildomų išlaidų, kurių būtų, jei komplektuotumėte drabužius atskirai kiekvienam sezonui.

Lietingą vasarą lietaus drabužius vaikai gali apsivilkti ant kelnyčių ir marškinėlių, rudenį ir pavasarį – po jais sluoksniuoti storesnes kelnes ir džemperius", – patarė Ž. Karpis.

Renkantis viršutinį drabužių sluoksnį, svarbios tampa ir mažos detalės: užtrauktukai, kišenės, raišteliai. Jomis galima reguliuoti kūno temperatūrą, kaip daro slidininkai.

Foto: Organizatorių nuotr.

Viršutinis sluoksnis turi būti laisvesnis

Vesdama drabužių sluoksniavimo seminarus tėvams, I. Karpienė pastebėjo, kad kartais šie savo atžalas prirengia itin aptemptais drabužiais. Taip „susluoksniuoti" vaikai jaučiasi nepatogiai, tarsi į celofaną įvyniotos dešrelės, jiems sunkoka laisvai judėti. „Viršutinis drabužių sluoksnis turėtų būti laisvesnis, svarbu palikti erdvės", – svarbią taisyklę renkantis striukes ir kombinezonus priminė savo vaikų drabužius sluoksniuojanti mama.

Nepajudinamų drabužių parinkimo taisyklių nėra: vieniems vaikams trijų sluoksnių kartais būna per daug, kitiems – kaip tik. Pasirinkimas priklauso nuo temperatūros, judrumo, net nuo emocinės būsenos tą dieną. I. Karpienė pastebėjo, kad jos pačios vaikai ima skųstis, kad vilna „kanda" tada, kai būna pavargę, sudirgę.

Tuo metu kasdien Lauko darželio vaikus į lauką vedantys auklėtojai pastebi, kad sluoksniuojant vienu svarbiausių dalykų turi būti patogumas. Jei judančio, žaidžiančio vaiko pirštinės nesmunka nuo rankų, kelnių klešnės neišsprūsta iš batų, o į šiuos nepatenka sniego, gryname ore nesušalus ir neperkaitus galima išbūti ilgai.