Pastaruoju metu mano apylinkėje didėja jaunų mamyčių skaičius, kurios sėkmingai maitina kūdikius savo pienu. Mane, kaip vaikų ligų gydytoją, tai labai džiugina, nes pirmaisiais gyvenimo mėnesiais mama savo kūdikiui duoda geriausia", - pabrėžia Tatjana Čumakova. Yra ir kita šio medalio pusė. Rekomenduojama ne tik maitinti kūdikį savo pienuku, tačiau ir laikytis atitinkamos dietos, tai yra, nevalgyti draudžiamų produktų.

Vos moteriai pastojus, patariama skirti itin didelį dėmesį mitybai: vengti citrusinių vaisių, riešutų ir kitų alergizuojančių maisto produktų. Reikia suvokti, jog tai, ką valgo mama, gauna ir vaisius. „Jei nėštumo metu būsima mamytė vartoja daug alergizuojančių maisto produktų, didelė tikimybė, kad gimęs vaikutis turės polinkį į alergiją“, - atkreipia dėmesį gydytoja.

Pastaruoju metu padaugėjo mamyčių, kurios, maitindamos krūtimi savo vaikučius atsisako mėsos. „Patarčiau atsisakyti nebent pramoniniu būdu užaugintos vištienos, - sako gydytoja. – Mėsos reikia tiek mamytei, tiek kūdikiui. Būtina gauti visas reikalingas medžiagas jų abiejų organizmams“.

Maitinant kūdikį savo pienu reiktų atsargiai vartoti augalinius baltymus. Mamytės, kurios nevartoja mėsos, stengiasi gyvulinį baltymą pakeisti augaliniu. Jos valgo ankštines daržoves (pupeles, avinžirnius) bei riešutus ar saulėgrąžas. Deja, tai maisto produktai, kurie dažnai sukelia aregines reakcijas kūdikiui. Gydytoja T.Čumakova maitinant kūdikį krūtimi taip pat pataria vengti žuvies, nes tai alergizuojantis produktas. Vaikų ligų gydytojai ar alergologai kiekvienai mamai duoda leistinų ir draudžiamų vartoti maisto produktų sąrašą. Jei yra laikomasi šio sąrašo rekomendacijų, vaikučiai išvengia alerginių reakcijų. Suprantama, jog būna ir išimčių. Neretai pasitaiko atvejų, kuomet mama valgo tik grikių košę, o kūdikį vis tiek beria. Šioje situacijoje būtina ne tik vaikų ligų gydytojo, bet ir alergologo konsultacija.

Turbūt paklausite: „O ką galiu valgyti žindymo metu?“. Vaikų ligų gydytojai rekomenduoja įvertinti Lietuvoje augančių daržovių (bulvių, morkų, kopūstų ir kt.) naudą. Patariama valgyti mėsą. Jei vaikui nepasireiškia alerginės reakcijos, pamažu reikia įvesti naujus maisto produktus. Gydytoja pastebi, jog net kūdikiams ir mažiems vaikams yra atliekami alerginiai tyrimai, kurie yra tikrai informatyvūs. Kraujas imamas iš venos, rezultatai nustatomi tiksliai.

Pastaruoju metu diagnozuojama vis daugiau atopinio dermatito, alerginio rinito, bronchinės astmos atvejų. Reikia pabrėžti, kad ne tik mityba daro įtaką šių ligų atsiradimui. Tai ir buitinės chemijos, aerozolių, kvapiklių naudojimas kasdieniame gyvenime ir buityje. Bet kurios cheminės ir sintetinės medžiagos gali alergizuoti Jūsų vaiką.

Gydytoja T.Čumakova pastebi, kad yra vis daugiau inovatyvių būdų kovoti su bronchine astma. Ji teigia, kad bronchine astma vaikas neretai suserga todėl, kad ja sirgo tėvai ar seneliai. Vaikas turi tam polinkį, tai genetikos klausimas. Vaikams, kuriems nustatyta bronchinė astma, skiriamas sanatorinis gydymas. Būtina „neužleisti“ šios ligos, neignoruoti. Pulmonologai paskirs Jūsų vaikučiui tinkamą gydymą ir suteiks visas rekomendacijas. Bronchinės astmos paūmėjimui turi įtakos tėvų rūkymas. Bronchinės astmos priepuolius gali išprovokuoti netgi stresas. Patariama vengti stresinių situacijų vaikams, sergantiems šia liga, nes pasekmės būna labai nemalonios.

Norėtume atkreipti tėvų dėmesį į sveikų įpročių formavimą savo vaikų gyvenime. Gydytoja pataria dėl savo vaikų sveikatos atsisakyti žalingų įpročių, mesti rūkyti bei vartoti alkoholį. Neįtikėtina, kiek daug gero mes galime padaryti dėl savo vaikų sveikatos. Jei tėvai atsakingi ir sąmoningi, namuose nevartoja alkoholio ir nerūko, vaikui formuojasi teisingos gyvensenos įgūdžiai. Gydytojos nuomone, reikia tik to labai norėti. T. Čumakova ragina tėvelius atsisakyti žalingų įpročių ir vaikams suteikti tai, ką turime geriausio. Visas civilizuotos ir atsakingos šeimos gyvenimas turi pasikeisti iš esmės, jei norime užauginti sveiką jaunąją kartą.

šaltinis: VšĮ Naujosios Vilnios poliklinika, www.nvpoliklinika.lt