Žiemą lauke galima nuveikti daugybę įdomių dalykų – net įprastas kiemas gali tapti nuotaikingų žaidimų ir atradimų vieta. Tačiau tam, kad vaikai išbandytų naujų veiklų ir lavinančių žaidimų, reikalinga ir suaugusiųjų pagalba. Idėjomis dalinasi edukologė Lina Bakšytė ir mokyklos „Šiaurės licėjus“ pedagogės Raminta Abraitytė, Kamilė Raudytė ir Renata Trumpokais.

Eksperimentai sužadins vaikų smalsumą

Dabartinė vaikų karta mieliau sėdi šiltuose namuose ir žaidžia kompiuterinius žaidimus, o ne pramogauja lauke. Edukologė Lina Bakšytė įsitikinusi, kad tai galima lengvai pakeisti. Specialistės teigimu, žiemą lauke įmanoma atlikti daugybę eksperimentų ir jais sužadinti vaikų smalsumą.

„Tik žiemą lauke galima pamatyti užšalusias balas ir ledą, pažinti purų, tižų, minkštą ar kietą sniegą, atrasti ir net nulaužti nutysusius varveklius. Žiemą taip pat galima atlikti daugybę kūrybinių tiriamųjų veiklų su sniegu ir ledu. Pavyzdžiui, ant siūlo specialiai užšaldyti ledo gabaliukus su šakelėmis, spygliukais ar kitais lauko radiniais ir juos nudažyti, nuraižyti ar pakabinti lauko aplinkoje“, – pasakoja L. Bakšytė.

Jei žaidimų idėjų pristinga, edukologė siūlo tiesiog sekti paskui vaikus, nes jie – tikri atradėjai. Anot L. Bakšytės, lauke vaikai atsiskleidžia labiausiai, nes tai pati laisviausia bei daugiausia įkvėpimo teikianti aplinka.

Foto: Shutterstock

„Su vaikais lauke būkite drąsiai, nebijokite kartu padūkti ir pamatysite, kiek daug jie gali mus išmokyti. Rekomenduoju skatinti vaiką rinkti jam įdomias gamtos medžiagas, leisti viską vėliau atsinešti ir į kambarį. Tegul atsineštus iš lauko daiktus vaikas sudėlioja į dėžutes bei surūšiuoja – tai lavins ne tik mažylio kūrybiškumą, bet ir pojūčius. Leiskite vaikui liesti spyglius, kankorėžius, šakas, varveklius ir kitus dalykus. Pavyzdžiui, vaikams, kuriems sunkiau vystosi smulkioji motorika, netgi patariama kartkartėmis delnuose patyrinėti įvairias gamtos medžiagas“, – sako L. Bakšytė.

Žaidimai lauke – ligų prevencija

Pasak pedagogės R. Abraitytės, planuojant veiklas lauke svarbu ne tik žinoti jų pobūdį, bet ir suprasti koks yra tų veiklų tikslas.

„Jei veiklos metu yra numatyta ugdyti fizinį aktyvumą ir judėjimą, labai svarbu tikslingai to laikytis. Į šį procesą reikėtų žiūrėti kūrybiškai – sniego tvirtovės, pilių, sniego senių statyba gali padėti ugdant ne tik vaikų judėjimo įgūdžius, bet ir loginį mąstymą, strategijų kūrimą, konstravimą. Pastebėjome, kad viskas, ką pasiūlome daryti mokiniams lauke yra įdomiau, geriau ir linksmiau nei siūlant idėjas klasėje. Net jei tai – sudėtingų matematinių užduočių atlikimas. Tad veiklos lauke gali būti tęsinys to, ką vaikai veikia pamokų metu“, – sako R. Abraitytė.

Edukologės L. Bakšytės teigimu, šaltuoju metų laiku vaikams verta išbandyti visas šėliojimo, bėgiojimo, laipiojimo ir judėjimo veiklas, nes jos neleidžia mažyliams sušalti, skatina jų fizinę ištvermę, stiprina bei neleidžia susirgti. Pasak specialistės, tinkamai apsirengus, buvimas lauke žiemą neprailgsta, tačiau verta atkreipti dėmesį į tai, kokia temperatūra vyrauja ir ar už lango tuo metu nestūgauja vėjas.

„Vaikai žiemą patys renkasi ilgas valandas čiuožinėjimo nuo kalno, mėtosi sniego gniūžtėmis, lipa, ropoja ir reikalauja judesio. Net jei sniego ir nėra, tačiau įvairūs judrūs žaidimai vis tiek gali tapti linksma pramoga. Paprasčiausias žaidimas – bėgioti taip, kaip bėgioja pingvinai. Galima netgi jais apsimesti ir krypuoti suglaudus kojas ar gaudant vienas kitą“, – pasakoja L. Bakšytė.

K. Raudytė sako, kad dauguma mokytojų prisibijo šalčio ir sniego, todėl neretai lieka klasėse. Tačiau pedagogė įsitikinusi, kad žiemą visų svarbiausia – nebijoti išeiti į lauką.

Foto: Shutterstock

„Žiemą labai smagu išeiti ne tik į kiemą, esantį mokyklos teritorijoje, bet ir į artimiausią mišką. Ten vaikai gali patyrinėti gyvūnų paliktus pėdsakus, pagaminti lesyklėlę, stebėti ir fiksuoti atskrendančius paukščius. Jei lauke yra sniego, smagu užsiimti menine veikla – nulipdyti skulptūrą ir ją papuošti gamtinėmis medžiagomis arba dažais. Vaikai yra idėjų bankas, todėl tėvams ir pedagogams tereikia tas idėjas skatinti“, – įsitikinusi K. Raudytė.

Vaiko pojūčiai – pasaulio pažinimo vartai

L. Bakšytė įsitikinusi, kad žiema yra itin dėkinga tuo, kad vaikai gali lengvai įgyvendinti komandinius projektus.

„Dar prieš einant į lauką vaikams galima duoti paveiksliukus, kur būtų nupieštos skirtingos tvirtovės ir jie patys mažose grupelėse nutartų, kurias tvirtoves jie statys. Pedagogams ar tėvams svarbiausia būtų tiesiog stebėti, kaip vaikams savarankiškai pavykta paskirstyti kas ką daro, aptarti ar visi jautėsi gerai statydami savo statinius, ar pavyko pastatyti kas nupiešta, o jei ne – kas tam sutrukdė“, – pasakoja L. Bakšytė.

Pedagogė R. Trumpokais sako, kad būnant lauke reikia leisti vaikams tyrinėti aplinką.

„Tapimas jaunaisiais mokslininkais skatina vaiką domėtis ir pažinti supančią aplinką. Kartu jūs galite tyrinėti sniegą, jo tirpimo greitį arba išsiaiškinti kaip susidaro snaigės. Tokios veiklos ugdo vaiko nuolatinį domėjimąsi supančia aplinka, moko ieškoti informacijos šaltinių bei formuoja gamtosaugos suvokimą. Tyrinėjimas – laisvo pobūdžio veikla, kuri gali nuvesti vaiką į neatrastą pasaulį“, – sako R. Trumpokais.

Edukologės L. Bakšytės teigimu, vaikai žiemą su mielu noru lipdo, stato ir piešia ant sniego, todėl rekomenduojama kartu su jais pasinerti į pojūčius lavinančias veiklas.

„Kartu su vaiku išsiaiškinkite kuo kvepia žiema, vaikščiodami ir bandydami uostyti viską, kas vaikui yra įdomu. Kalbėkite apie tai, koks kvapas jam yra ryškiausias, maloniausias, o ką – sunkiau užuosti. Tą patį galima daryti ir su garsais. Tokie pasivaikščiojimai ir žaidimai lavina vaikų pojūčius, sutelkia jų dėmesingumą, skatina savęs pažinimą, teikia terapinį ir raminantį poveikį. Be to, įkvėpę gryno oro vaikai tampa ramesni, lengviau bendrauja tarpusavyje, tačiau svarbiausia – geriau susikoncentruoja veiklai ir patalpos viduje“, – sako L. Bakšytė.