Regresas

Regresas – tai grįžimas prie vaikiškos elgsenos. Vaikas gali čiulpti pirštą, nuolat reikalauti dėmesio ir netgi šlapintis į lovą. Ši būsena paprastai praeina savaime. Tėvams tereikia nuraminti vaiką ir skirti jam daugiau dėmesio.

Baimės

Būna baimių, kurios susijusios su amžiumi. Tačiau būna ir taip, kad patiriant stresą jos paaštrėja ir įgyja naujas formas. Jeigu vaikas pradeda bijoti to, ką anksčiau priimdavo džiaugsmingai ir ramiai, vadinasi, jį užvaldė stresas.

Tokiais atvejais su vaiku daugiau žaiskite ir pieškite. Tokia veikla padės vaikui atsikratyti baimių. Taip pat būtina atkreipti dėmesį į vaiko piešinius, kuriuose pavaizduota šeima. Būtina atidžiau panagrinėti tokį piešinį, galbūt streso priežastis slypi šeimos santykiuose.

Agresyvumas

Vaiko agresija gali turėti įvairias priežastis. Viena jų – stresas. Vaikas pradeda muštis, pravardžiuotis, konfliktuoti ir mėtyti žaislus.

Energiją, kurią jis eikvoja agresijai, geriau būtų nukreipti teigiama linkme, pavyzdžiui, sportui. Taip pat su agresija kovoti padeda vaikiški žaidimai.

Nuotaikos svyravimai

Jeigu vaiko nuotaika dažnai kinta ir yra daugiausia neigiamo pobūdžio – nuoskaudą keičia agresija ar prislėgta savijauta – ir tai trunka savaitėmis, gali būti, kad jūsų vaikas patiria stresą.

Jeigu jums kilo įtarimas, kad vaikas patiria stresą, geriausias pagalba – supratimas. Pasistenkite pakalbėti su vaiku, išsiaiškinti jo nerimo priežastis ir, esant reikalui, jį palaikykite.

Problemos su sveikata

Nerviniu pagrindu vaiką gali kamuoti galvos ar pilvo skausmai, pakilti temperatūra, nei iš šio nei iš to išberti. Tokiais atvejais tėvams reikia harmonizuoti santykius šeimoje, išsiaiškinti, kokia atmosfera viešpatauja mokykloje ir maksimaliai anuliuoti visus vaiką dirginančius veiksnius bei sumažinti jo patiriamą spaudimą.

Neramus miegas

Vaikas negali ilgai užmigti, jį nuolat kažkas neramina. Tokiu atveju nemiga tampa nuovargio priežastimi. Nuo nemigos ir naktinio nerimo padeda masažai, aromaterapija, kvėpavimo gimnastika.

Kritęs pažangumas

Pablogėja vaiko atmintis ir dėmesio koncentracija. Vaikas nustoja domėtis anksčiau mėgtais užsiėmimais. Visa tai atsiliepia jo pažangumui.

Būtina reguliariai domėtis vaiko reikalais mokykloje. Girkite jį už pasiekimus ir nepriekaištaukite dėl nesėkmių. Padėkite išspręsti jam sudėtingas užduotis.

Greitas nuovargis

Tas pats išsiblaškymas ir nuovargis. Tik prie to prisideda dar ir labai greitas nuovargis netgi po nedidelių krūvių. Tokiais atvejais galima leisti vaikui dieną ar dvi neiti į mokyklą. Tegul jis gerai pailsi. Vis dėlto, sveikata yra svarbiau.

Atsisakymas bendrauti

Vaikas bijo kontakto su kitais vaikais ar žmonėmis, nori būti vienas. Nereikia versti mažylio žaisti su kitais vaikais. Galbūt dabar jis pernelyg emociškai išsekęs, kad galėtų bendrauti su kitais. Duokite jam laiko pailsėti. Kitais atvejais padėkite vaikui susitvarkyti santykius su bendraamžiais, aptarkite situacijas ir dialogus, kurie padės jam bendraujant.

Kompulsyvūs požymiai

Plaukų sukimas ant pirštų, kosčiojimas, rankų drebėjimas, mikčiojimas – visa tai yra požymiai, kad vaikas patiria stresą. Tokiais atvejais geriausia pagalba nuo patiriamo streso - mėgstama vaiko veikla ir fizinis krūvis. Tai gali būti vaikams skirta gimnastika, važiavimas dviračiu, bėgiojimas, rytinė mankšta.

Vaikui įveikti stresą padės ir taisyklinga mityba bei dienos režimas. Tėvams reiktų atkreipti dėmesį net į pačius menkiausius mažylio pasiekimus, suteikt jam galimybę pailsėti ir išlieti energiją.

Jeigu jūs nerimaujate dėl pasikeitusio vaiko elgesio ir įtariate, kad jis kenčia nuo streso, pasitarkite dėl to su vaiko gydytoju. Bendromis jėgomis greičiau įveiksite sunkumus.