Visos žinios bevertės, jei nesate organizuoti, viską painiojate, nežinote, nuo ko pradėti, ką paskui daryti. Montessori klasė – rami, tvarkinga erdvė, jau ji pati moko palaikyti tvarką (tiek klasėje, tiek už jos ribų). Montessori moko organizuotumo, strategijos ir įpročio mokytis.
1. Montessori mokykloje diena kupina praktiškų ritualų, kurie skatina vaikus vystyti savidiscipliną.
Vykdydami užduotis (nuo darbo vietos pasiruošimo iki užkandžių pasigaminimo) vaikai įpranta savarankiškai planuoti, įgyvendinti tai, kas sumanyta, ir susitvarkyti. Tai neįkainojamas įgūdis, kuris pravers universitete ir apskritai gyvenime.
2. Montessori metodas – kai vaikai mokomi giliai suvokti sudėtingas disciplinas (ne šiaip iškalti).
Mes iškalėme pasaulio šalių sostines ir Mendelejevo lentelę, tiesa? Ar visa tai atsimenate? Įsiminti faktus tam, kad parašytum tekstą, tai viena, o suvokti informaciją, kad vėliau ją panaudotum gyvenime, tai kita. Neįmanoma remtis žiniomis, kurios neatėjo pas jus iš realaus gyvenimo. Mokant Montessori metodu, naudojamos taktilinės medžiagos, kurios skatina vaikus pasitelkti kinetinį pažinimo metodą, praktiškai netaikomą tradicinėse mokyklose. Įvairiaspalvės juostelės, kurios naudojamos Montessori sistemoje, padeda suprasti daugybą ir dalybą „visu kūnu“. Trumpai tariant, multisensorinio mokymosi metodas Montessori sistemoje padeda iki galo suvokti medžiagą, taip vystomas vaikų kūrybingumas (polinkis inovatyvioms idėjoms ir išradimams).
3. Montessori moko rodyti aplinkiniams gerumą ir pagarbą.
Jei vaikai žiaurūs (visi žinome, kad vaikai gali būti žiaurūs), nepadeda nei griežtos bausmės, nei priverstiniai atsiprašymai. Pagerėjimas įmanomas tik išmokus užuojautos, sąžiningumo, kai vaikai pagiriami už tai, kad galvoja, kaip jų elgesys paveiks aplinkinius. Besimokančius pagal Montessori metodiką moko jaustis bendruomenės nariais klasėje, gerbti kitus, mandagiai vieni su kitais bendrauti. Kas gali būti geriau už tokį išsilavinimą mūsų būsimiems vadovams, vyriausybės nariams, tiesiog kaimynams?
4.Pagal Montessori metodą pozityviai vertinamas vaiko vystymasis.
Vaikai – ne šiaip miniatiūrinės suaugusiųjų kopijos, neturinčios savikontrolės, su tuščia galva, į kurią galima prikišti faktų, ir ne uždavinių sprendimo aparatai. Jie – mažos asmenybės su savo užduotimis ir planais. Vaikai nori matyti, girdėti, paliesti, paragauti, aptarti viską, ką aplink mato. Jei leisite sau pasitikėti jų prigimtiniu tyrinėtoju, pamatysite įdomų dalyką – per žaidimus vaikai mokosi. Maria Montessori pastebėjo, kad žaidimas – svarbiausias darbas vaikui. Tyrimai rodo, kad intensyviausiai vaikų smegenys vystosi būtent tada, kai žaidžia. Ir nereikia jokių pamokymų, dėstymų klasėje.
Šiais keturiais baziniais dalykais Montessori metodas atskleidžia kiekvieno vaiko potencialą.
