Darome savo rankomis: lova-namelis vos už 80 eurų

Lovos keitimas (iš kūdikio lovelės į „didelio vaiko lovą“) – vienas tų svarbesnių vaiko raidos sąlygotų momentų, su kuriuo mes, tėvai, anksčiau ar vėliau turime susidoroti.

Paprastai apie tai galvoti pradedama, kai mažyliai ima ropštis iš kūdikio lovelės ar rodyti, jog trokšta daugiau savarankiškumo galimybių. Mūsų atveju tai nutiko dėl to, kad laukėmės antrojo mažylio, tad nori nenori reikėjo galvoti, kuo pakeisti vyresnėlio lovelę, kad šią galėtume perleisti gimsiančiai sesei.


Iš tiesų manėme, jog sunku nebus, juk kas nesidžiaugtų persikėlęs į naują, erdvesnę, patogesnę, virbais neaptvertą lovą? Tačiau čia suaugėliška logika ir vėl prasilenkė su vaikiškąja. Sūnus pareiškė, jog niekur nesikraustys, kad ir kokiomis gražiomis istorijomis šį persikraustymą apipynėm.


Ėmiau ieškoti idėjų, kaip naująjį guolį vaikučiui padaryti kuo patrauklesnį. Lovas su čiuožyklomis, lovas-automobilius ir dviaukštes atmetėme arba dėl erdvės kambaryje trūkumo, arba dėl per didelės kainos.


Tuo tarpu lova-namelis (angl. house frame bed) suviliojo ne tik neapsakomu mielumu bei jaukumu, bet ir dekoro įvairove, pagaminimo paprastumu ir palyginti žema savikaina.


Kiti privalumai


Saugumas. Ko gero, vienas didžiausių rūpesčių, susijusių su perėjimu į „didelę lovą“ – tai baimė, kad vaikas iš jos iškris. Tuo tarpu akivaizdu, jog tokia lova visiškai išsprendžia šią problemą, o tiksliau, jos tiesiog nebelieka, nes tokie iškritimai tiesiog nėra pavojingi.


Mūsiškis iš lovos-namelio iškrito gal 8 kartus per pirmąsias jos naudojimo dienas. Matyt, tiesiog reikėjo apsiprasti su ribų nebuvimu. Nei vienas tų kartų nesukėlė jokių traumų, beje, ne visada šį iškritimą jis ir pajusdavo, mat žiogelį rasdavome saldžiai snaudžiantį ant žemės.


Laisvė. Turbūt esate girdėję, kad vienas Montessori metodų siūlo visus vaikų kambaryje esančius daiktus laikyti vaikui pasiekiamame lygyje, kad šis galėtų jaustis kuo labiau nepriklausomas. Taigi ir Montessori principu įrenginėjamuose vaikų kambariuose lova – tai dažniausiai ant žemės patiestas čiužinys. Šiuo atveju lova-namelis taip pat puikiai atliepia šį principą.


Kadangi kūdikio lovelė suvaržo nepriklausomybę ir apriboja laisvą judėjimą, Montessori šalininkai tėvai savo naujagimį pirmuosius du mėnesius migdo pintame lopšyje, o vėliau jis perkeliamas miegoti ant „grindų lovos“ (angl. floor bed), kuri, skirtingai nei kūdikio lovelė, visiškai nesuvaržo mažylio. Vis dėlto čia jau reikia ne tik gerai įvertinti kambario saugumą, vaiko temperamentą, bet ir tai, ar patys esame pasirengę savo kūdikį iškelti į atskirą kambarį (juk nedėsime atskiro čiužinio ant žemės savo miegamajame).


Patrauklumas. Hm, nesugalvojau geresnio žodžio apibūdinti tai, kad tokioje lovelėje iš tiesų norisi „būti“. Net man. Juk tai ne šiaip lova – visas namas! Mūsų sūnus lig šiol (miega jau 2 mėnesius) nepraleidžia progos svečiui pasigirti savo lova-nameliu, tvirtomis sienomis ir aukštu stogu. Vis kviečia užeiti vidun ir paskaityti, dėlionių padėlioti ar istorijų pasipasakoti. Išties, lova iškart tapo mylimiausia skaitymo ir poilsio vieta bei gi kambario, ką čia kambario – visų namų pažiba.


Tokiai lovai galima prigalvoti daugybę skirtingų dekoravimo idėjų (arba.. tiesiog nusižiūrėti pintereste).


Paprastumas. Tokią lovą išties nesunku pasigaminti patiems. Svarbiausia įtikinti tėtį šios idėjos nuostabumu (kaip ne kaip, mamos šitame reikale greičiau bus darbų vadovės, o įgyvendinti projektą vis tiek teks tėtukams).


Tik pagalvokite, kaip gera, kai pirmoji tavo lova yra pagaminta tėčio rankomis! Beje, tikrai smagu į šį procesą įtraukti patį vaiką, tuomet lova tampa dar artimesnė, o ir pats pipiras trykšta pasididžiavimu savo darbo reikšmingumu. Dar dėl laiko: šiam lovosprojektui tikrai prireiks skirti savaitgalį.


Pigumas. Pasigaminti tokią lovą yra gerokai pigiau nei pirkti ar užsakinėti bet kokią kitą vaikišką lovą. Kadangi iš pradžių pati ieškojau natūralaus medžio lovos, išsiaiškinau, jog tokių kaina be čiužinio svyruoja nuo 350 iki 600 eurų. Tuo tarpu ši atsiėjo vos 80 eurų už medžiagas ir 80 eurų už čiužinį, taigi, iš viso 150 eurų.


Techninė dalis

Lovai-nameliui (70×160) pasigaminti mums reikėjo:

obliuotos pušies medienos: 1 pagalys 6 m, 10×10 cm, 8 pagaliai po 3m, 5×5 cm. Dar varžtų (7 cm ir 5 cm), 14 vnt. metalinių kampuočių, norimos spalvos medienos lako arba dažų, 1 lovos grotelių ir, žinoma, medžio pjūklo bei elektrinio varžtų suktuvo.


Kaip darėme:

1. Medieną supjaustėme tokio dydžio atkarpomis, kaip parodyta nuotraukoje (iš viso – 19 skirtingo dydžio „pagaliukų“) ir atitinkamai nupjaustėme reikiamus kampus bei padarėme įpjovas pagaliams suleisti.


Asmeninio albumo nuotr.
Asmeninio albumo nuotr.
Asmeninio albumo nuotr.
Asmeninio albumo nuotr.
Asmeninio albumo nuotr.
Asmeninio albumo nuotr.


2. Metalinius kampuočius nudažėme juodai (bet visai nebūtina). Jei to nedarote, tiesiog imatės „montavimo“. Mes pradėjome nuo pagrindo stačiakampio, toliau tvirtinome 4 vertikalius pagalius, lubų horizontalius, atskirai susukome stogą, o tuomet jį – prie viso, kas buvo pastatyta. Grotelėms skirtą vidinį rėmelį (2 plonesnius pagaliukus) prisukome prie pagrindo.


3. Namelį nulakavome bespalviu-bekvapiu laku vandens pagrindu (lakavome 3 kartus)


4. Uždėjome groteles, čiužinį ir tadaam – turim!


Išvada: užtrukome, kol apgalvojome, kaip lova-namelis atrodys, kiek ir kokios medienos reikės, tačiau buvo smagu visiems įsitraukti į kūrybą, o pastangos (dėl priežasčių, kurias paminėjau anksčiau) pasiteisino 110 procentų.


šaltinis: www.baltabalta.lt

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis