Patyčios vaikų darželyje: svarbu žinoti

Kai kalbame apie patyčias, dažniausiai minime mokyklą ir mokinius. O kaip yra su darželinukais? Ar galima sakyti, kad patyčių užuomazgų galima pamatyti jau ir vaikų darželyje?

Štai viena mergaitė pasakoja, kad vaikai iš jos juokiasi darželyje, nes ji vienintelė dėvi akinius. Kitas berniukas, grįžęs iš darželio vakare namo, mamai sakė, kad iš jo pasišaipė dėl per lėto bėgimo žaidžiant. Ką daryti tokiais atvejais tėvams?

Šiuos klausimus pateikėme vaikų darželio „Šilagėlė“ pedagogei Jovitai Aksamit.

Patyčios – tai ne vien mokyklos problema. Tyčiotis vaikai gali išmokti dar ikimokykliniame amžiuje, stebėdami savo artimiausią aplinką: suaugusiųjų, bendraamžių elgesį.

Patyčios dažniausiai stebimos mokykloje, tačiau jų apraiškų jau būna ir darželiuose. Svarbu suprasti, kad tai nėra pajuokavimas ar draugiški vaikų vienas kito paerzinimai – tai agresyvus ir kitą žmogų žeminantis elgesys. Taigi patyčios – įvairus elgesys, kai vaikai žemina, skaudina vieni kitus.

Tai gali būti kabinėjimasis, erzinimas, stumdymas, mušimas, pravardžiavimas, žaislų ar kitų daiktų atiminėjimas, ignoravimas, gąsdinimas ir t.t...

Tarp vaikų dažnai grupėje galima išgirsti tokias frazes: „Tu su mumis nežaisi" arba „Nekviesiu tavęs į gimtadienį". Kartais į tai numojama ranka, sakant, kad „tai juk vaikai“, „praeis“... Ne, nepraeis, jei nieko nedarysime.

Psichologas Dan Olweaus, kurio programos yra skirtos kovai su patyčiomis, sako, kad patyčių mažinimas priklauso nuo neagresyvaus atsako agresyviam elgesiui, principas „duok atgal" čia neveiksmingas.

Psichologė Asta Blandė teigia: „Ašaros, audringa reakcija yra tai, ko prašo besityčiojantis asmuo. Tačiau jei nereaguoji audringai, nesimuši, neverki, neparodai, kad tave sutrypė, pasidarai nebeįdomus."

Toks elgesys gali būti pamėgdžiojantis, tarkim, TV šou, šeimos, aplinkinių elgesį, kur yra normalu, priimtina ir juokinga rodyti sarkazmą, žeminti ir pan. Vaikai tyčiojasi ir erzinasi, jei jiems trūksta meilės, dėmesio, taip pat tada, kai tėvai nekontroliuoja vaikų elgesio – viską, ką daro vaikas, vertina gerai. Vaikai greitai išmoksta, kad žodžiai gali būti galingu ginklu.

Patarimai pedagogams:

Pokalbiai su vaikais apie tai, kas yra patyčios, akcentuojant, kad tai netinkamas, nepageidaujamas ir kitą vaiką skaudinantis elgesys. Tokių pokalbių metu su vaikais galima aptarti ir tai, kokius nemalonius jausmus išgyvena vaikai, kuriuos pravardžiuoja ar kitaip įžeidinėja kiti vaikai ir t.t.

Kurkime grupėje draugišką, bendradarbiavimo atmosferą. Auklėtojas, nuolat bendraudamas su vaikais, gali daryti stiprią įtaką bendrai atmosferai, vyraujančiai tarp vaikų.

Užduotis „Pažinkite jausmą". Ši užduotis padės vaikams bendrai įvardinti, kokius jie žino jausmus ir kokiose situacijose juos išgyvena. Užduočiai naudojami jausmų-emocijų paveikslėliai. Vaikams rodomi paveiksliukas ir klausiama, kaip jaučiasi paveikslėlyje pavaizduotas vaikas. Skatinkite kuo daugiau vaikų pasakyti savo nuomonę ir vaikams išsakius savo mintis, įvardinkite, kokia tiksliai emocija pavaizduota piešinėlyje. Po kiekvienos emocijų kortelės vaikų paklauskite: „Kokiose situacijose jūs jaučiatės linksmi, supykę ir t.t.?"

Skatinkite vaikus bendradarbiauti: tam gali padėti įvairios veiklos, kurių metu vaikai atlieka užduotis ne individualiai, o poromis ar nedidelėmis grupelėmis. Tai padeda mokyti vaikus priimti kitus, įtraukti į veiklas mažiau populiarius ir mažiau įsitraukiančius vaikus.

Paprastų ir vaikams suprantamų taisyklių sukūrimas. Taisyklės gali būti 2-3, tačiau svarbu, kad jos būtų orientuotos į saugius vaikų tarpusavio santykius, pvz., „Mes neturime teisės tyčiotis ir skaudinti kito vaiko“, „Jei iš tavęs tyčiojasi – paprašyk auklėtojo pagalbos“ ir pan. Vaikams taisyklės yra reikalingos ir svarbios, kad jie galėtų jaustis saugūs. Tik, žinoma, suaugusieji turi rūpintis, kad tų taisyklių būtų laikomasi, ir jas vaikams priminti.

Patarimai tėvams:

Tėvai turėtų nesikarščiuoti, reaguoti ramiai. Karščiuodamiesi, rodydami agresiją tėvai moko ir vaikus taip elgtis. Be to, karščiavimasis, puolimas trukdo spręsti problemas, nes verčia aplinkinius gintis. Net ir tas, kuris iš tiesų elgiasi neteisingai, nepripažins kaltės, jei jį pulsite. Tik ramiai kalbėdami galite kartu ieškoti išeities.

Labai svarbu su vaiku kalbėti, diskutuoti tema, bandyti suprasti jo požiūrį į šiuos dalykus, pasakyti, koks yra Jūsų požiūris bei jį argumentuoti, kalbėti apie agresyvaus ar smurtinio elgesio pasekmes. Vaikas turėtų žinoti, kad patyčios ar kitas agresyvus elgesys nėra tinkamas, netgi jei tai iš pirmo žvilgsnio atrodytų tik nekalti pajuokavimai.

Svarbu bendradarbiauti su auklėtojomis ir kitais tėvais. Kai tėvai žino, kokia situacija grupėje, problemą galima pastebėti labai anksti ir imtis ją spręsti greitai bei efektyviai.

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis