Eglė klausia:
„Mano sūnus yra 3,5 metukų, jis labai nori, kad visi jo norai butu įvykdyti ir viskas padaryta pagal jį. Ar galima taip leisti išreikšti savo nuomonę ir daryti, kaip jis prašo?"
Į klausimą atsako individualiosios psichologijos konsultantė Anastasija Pilkionienė, www.ipi.lt.
Greičiausiai, esate girdėję apie tą „baisią" trejų metų krizę, kai buvę mieli ir paklusnūs vaikai staiga pavirsta garsiai reikalaujančiomis, netinkamu laiku netinkamų dalykų norinčiomis būtybėmis.
Kodėl taip atsitinka? Tokio amžiaus vaikai jau suvokia save kaip atskirą „Aš", turintį savo norus, mėgdžiojantį suaugusiųjų elgesį ir siekiantį lygybės tarp jų ir savęs. Šiame amžiuje pradeda formuotis valia, kurią dar vadina autonomija arba nepriklausomybe, todėl pagrindiniai siekiai yra išvengti suaugusiųjų kontrolės ir pačiam rinktis net nereikšmingose situacijose.
Vieni iš ryškiausių bruožų, kuriais dažniausiai pasižymi šio amžiaus vaikai, yra neigimas ir užsispyrimas. Vis dažniau į savo reikalavimus tėvai išgirsta atsakymą „NE" ir pajaučia atkaklų savo atžalos siekimą daryti taip, kaip nori ji, o ne jie.
Leisdama savo sūnui reikšti savo nuomonę jūs leidžiate jam pasijausti savarankišku, nepriklausomu ir reikšmingu, o svarbiausia, jūs ugdote jo gebėjimą nebijoti išsakyti tai, ką jis galvoja, kas pravers jam suaugus.
Bet leisti vaikui daryti taip, kaip jis nori ir reikalauja, priklauso nuo konkrečios situacijos. Jeigu vaikas užsimanytų įšokti į gilų ežerą nemokėdamas plaukti, dėl jo paties saugumo jūs to neleistumėte daryti. Bet jeigu sūnus norėtų vakarienei gauti ne kotletų, o dešrelių, greičiausiai išpildytumėte tokį jo pageidavimą.
Tam, kad jūsų sūnus išmoktų ne tik rodyti savo norus ir nuomonę, bet ir atsižvelgti į aplinkybes ir kitų poreikius, labai svarbūs jūsų pačios tvirtumas ir lankstumas tokiose situacijose. Leiskite sūnui būti savarankiškam ten, kur, jūsų manymu, tai saugu padaryti. Tegu pats rengiasi, prausiasi, įsipila vandens į puoduką, kai nori gerti, t.t. Siūlykite jam pasirinkti iš dvejų jums tinkamų alternatyvų. Pvz. „Ar vakarienei tu nori sriubos ar košės?"
Ne verskite, o prašykite pagalbos. Pvz. „Padėk man sutvarkyti kambarį, sudėti žaislus į spintą". Siūlykite sūnui malonias alternatyvas, tinkančias ir jums. Pvz., „Kai grįšime namo, tu galėsi pažiūrėti savo mėgstamą filmuką".
Sakykite apie savo patiriamus jausmus, kai vaikas nenori daryti, kaip jūs prašote, arba jo norams netinkamas laikas ir vieta, arba jis netinkamai siekia savo norų.
Linkiu jums stiprybės ir kantrybės toliau rūpinantis ir auginant sūnelį!
