Iš Gustės laiško:

"Auginu dvejų su puse metų dukrytę, kuri nuo šios savaitės lanko darželį. Kol kas pabūna tik po kelias valandas su manimi, tai kol kas viskas gerai. Mane gąsdina draugė, kad aš negerai darau, kad geriau ateiti ir palikti vaiką vieną darželyje. Ji sako, kad būdama su dukryte tik kuriu iliuziją, kad mama su ja bus visada, pasilikus viena ji patirs didžiulį šoką. Ar teisi draugė? O gal geriau pratinti po truputį, būnant man, po to kažkada išeinant ir paliekant ją vieną?"

Į klausimą atsako individualiosios psichologijos konsultantė Vilma Petrikienė.

Laba diena, Guste,

Suprantu jūsų pasimetimą. Išleidžiant vaiką į darželį adaptacija vyksta ir jam, ir tėvams, nes tai vienas pirmų esminių pasikeitimų šeimoje. Sakoma, kad tik gimus vaikui reikia mokytis jį paleisti. Kas tai yra ir ką tai reiškia, dažnai paaiškėja būtent tada, kai vaikas išeina į darželį.

Džiugu, kad jūsų vaiko darželyje jautriai žiūrima į vaiko adaptaciją jame. Tai yra individualus procesas. Patarimų, žinoma, gali būti visokių. Kaip antai draugės gąsdinimai, kaimynų nuogąstavimai ir pan. Tačiau tik jūs geriausiai jaučiate ir pažįstate savo mažylę. Kita vertus, adaptacijos proceso neužtęskite. T.y. dieną ar dvi verta pabūti apie valandą drauge. Kitas dienas jau galima palikti apie valandą/dvi vieną. Paskui jau palikti iki miego. Vėliau pasiimti iš karto po miego ir pan.

Kalbant apie vaiką, drąsiau darželyje pasilieka saugiai besijaučiantys vaikai. Kalbėkitės su dukryte apie tai, ką ji veiks darželyje, kad dabar jau ji viena pasiliks valandą ar dvi. Jeigu yra laikrodis, galite parodyti, kur bus rodyklėlės, kai ateisite jos pasiimti; arba įvardinkite, jog po piešimo pamokėlės ateisite ir pan. Jeigu ji jau pasilieka visą dieną, sakykite, kad ateisite po vakarienės.

Kai yra aiškūs įvykiai, kai gali nuspėti, kas bus, vaikas jaučiasi, tarsi, kontroliuotų situaciją, kurioje yra.

Kurkite atsisveikinimo ir susitikimo ritualus. Pavyzdžiui, būtinai apsikabinate, pabučiuojate, palinkite viena kitai geros dienos, galima net įdėti raštelį, ant kurio parašyta „Aš tave labai myliu. Mama", tegu auklėtoja jai perskaitys, jei pasidarys labai ilgu ir/ar liūdna. Susitikę vėl apsikabinate, pabučiuojate, paklausiate, kaip praėjo diena, ką veikė; papasakojate apie savo (tegu tėtis papasakos apie savo) dieną.

Taip pat adaptacijos procesą palengvina tėvų jausmų įvardinimas. Reikėtų nuoširdžiai savęs paklausti, „ar jau esu pasiruošusi išleisti/paleisti savo vaiką"; „kaip aš dėl to jaučiuosi"; „ar tikrai dėl JOS noriu pasilikti darželio grupėje, o gal man pačiai ramiau, kai vis dar esu šalia jos"; „kaip turėčiau elgtis, jeigu, pavyzdžiui, vyras nepritaria vaiko ėjimui į darželį, o aš (mama) nebegaliu su vaiku išbūti visą dieną" ir t.t.

Jeigu galite sau įvardinti savo jausmus, juos priimate, paleisti vaiką darosi lengviau. Labai svarbu yra ir jūsų vidinis nusiteikimas. Jeigu jūs žinote, kodėl vedate vaiką į darželį (reikia grįžti į darbą; vaikui reikia bendraamžių ir pan.), vaikas jaučiasi saugiau. Jeigu jūs abejojate dėl šio sprendimo, jei jums nepatinka darželis ar auklėtoja, tą jūsų vaikas labai gerai jaučia, tad pasilikti vienai jai gali būti sunkiau.

Sėkmės jums!