Kaip Eltai sakė VU Vaikų ligoninės donorinio motinos pieno banko vadovė gydytoja neonatologė Laima Tamulienė, motinos pienas padeda vystytis naujagimio žarnynui, jame esančioms bakterijoms, turi svarbių komponentų naujagimio smegenų augimui ir vystymuisi.

„Motinos pienas gyvybiškai svarbus neišnešiotiems naujagimiams, ir jei jų mamos negali maitinti, antras pasirinkimas - mamos donorės pienas", - pabrėžė neonatologė.

Išnešiotiems naujagimiams, kurie serga, ar kūdikiams, ypač po chirurginio žarnyno gydymo, sergantiems retomis įgimtomis ligomis, taip pat skiriama donorinio motinos pieno, jei pačios mamos negali maitinti.

Lietuvoje veikia du donorinio motinos pieno bankai - vienas Vilniaus universiteto Vaikų ligoninėje, kitas - Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno klinikose. Abu jie priima dovanojamą donorinį motinos pieną, jį ištiria, pasterizuoja ir paruošia naudoti.

Pasak neonatologės L. Tamulienės, donorinis motinos pienas, kurį gaus naujagimis, turi būti saugus, todėl pirmiausia motina donorė ištiriama dėl galimų infekcijų, pavyzdžiui, ŽIV, hepatito ir kitų, kurios gali būti perduodamos per motinos pieną naujagimiui.

Moteriai dovanojus savo pieną, ištiriama jo maisto ingredientų sudėtis, bakterijų skaičius ir pobūdis, tada pienas termiškai apdorojamas - pasterizuojamas, siekiant sunaikinti jame esančias bakterijas ir virusus, po to greitai užšaldomas iki minus 40 laipsnių. Taip saugomos svarbiausios maisto sudėtinės dalys ir garantuojamas pieno sterilumas.

Terminio apdorojimo ir užšaldymo metu kai kurie svarbūs motinos pieno komponentai suyra, tačiau cheminė pieno sudėtis beveik nepasikeičia.

Ištyrus motinos pieną ir nustačius jo sudėtį - baltymų, riebalų, angliavandenių kiekį - jį galima papildyti naujagimiui svarbiais maisto komponentais.

Motinos pieno donorystė - savanoriškas ir kilnus pasirinkimas. Vaikų ligoninių naujagimių skyriuose gydomi mažiausieji pacientai donorinio pieno gauna nemokamai.