Trims - nėščiųjų sveikatos patikros metu, viena moteris nėščiųjų patikroje nesilankė ir jai infekcija išaiškinta pavėluotai, t.y. atvykus gimdyti. Visos šios moterys anksčiau dėl ŽIV nesitikrino ir nežinojo, kad yra infekuotos žmogaus imunodeficito virusu, t.y. ŽIV nustatyta pirmą kartą.

Pasak Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro pranešimo, užpernai per nėščiųjų sveikatos patikrą buvo nustatytos 9 ŽIV užsikrėtusios nėščiosios - dvigubai daugiau nei pernai. Dar 28 nėščiosios pernai lankėsi nėščiųjų priežiūroje, tačiau tai moterys, kurios pastodamos žinojo, kad yra užsikrėtusios ŽIV.

„Nėščiųjų patikros dėl ŽIV esmė, kuo anksčiau išaiškinti ŽIV infekciją nėščiajai ir taikyti jai perinatalinės ŽIV profilaktikos priemones, kurios leidžia užkirsti kelią ŽIV perdavimui iš motinos vaikui ir pagimdyti ŽIV neužkrėstą naujagimį", - pažymėjo Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro direktorius, prof. Saulius Čaplinskas.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) duomenimis, dauguma užsikrėtusių ŽIV nėščiųjų tariamu ŽIV infekcijos šaltiniu nurodo sutuoktinį ar sugyventinį. Iš viso pernai išaiškinti 43 nauji ŽIV infekcijos atvejai moterims ir 220 vyrų. Iki 2018 sausio 1d. Lietuvoje diagnozuota 3012 ŽIV infekcijos atvejų, iš kurių 7 vaikai.

Lietuvoje, kaip ir kitose ES šalyse, nėščiųjų tyrimai dėl ŽIV yra atliekami valstybės lėšomis. Pagal Lietuvoje galiojančią nėščiųjų sveikatos tikrinimo tvarką numatytas visoms nėščiosioms tyrimas dėl ŽIV infekcijos du kartus - pirmo apsilankymo metu ir 32 nėštumo savaitę arba tarp 29-40 nėštumo savaitės. Iš viso pastaruosius trejus metus nėščiosioms vidutiniškai kasmet atliekama apie 45 tūkst. tyrimų, iš kurių viena pusė valstybinėse sveikatos priežiūros įstaigose, kita - privačiose asmens sveikatos priežiūros įstaigose (ASPĮ).

Užsikrėtusi ŽIV nėščioji gali užkrėsti savo vaiką nėštumo metu, gimdydama ir po gimdymo žindydama kūdikį. Didžiausia ŽIV perdavimo tikimybė vaikui yra gimdymo metu ir ji siekia 60-70 procentų. Žindant kūdikį ŽIV perdavimo rizika yra 10-15 proc., t.y. maždaug kas dešimtas žindymas baigiasi ŽIV perdavimu kūdikiui. ULAC gydytojai primena, kad ŽIV profilaktikos tikslais šiuo virusu užsikrėtusioms moterims rekomenduojama nežindyti savo kūdikių ir motinos pieną keisti dirbtiniais pieno mišiniais. ŽIV perdavimo tikimybę žindant padidina krūtų patologija, spenelių įtrūkimai, naujagimio burnos pažeidimai.

Perinatalinio (iš motinos vaikui) ŽIV perdavimo profilaktikos priemonės apima: antiretrovirusinių vaistų vartojimą nėštumo ir gimdymo metu; tinkamai parinktą gimdymo taktiką (atsižvelgiant į tyrimus gali būti taikoma cezario pjūvio operacija); naujagimiui kuo greičiau taikomas prevencinis gydymas bei rekomendacijos nežindyti kūdikio. Šių priemonių taikymas ŽIV perdavimo iš motinos vaikui tikimybę sumažina iki vieno procento. Nieko nedarant - maždaug kas antros ŽIV užsikrėtusios nėščiosios naujagimis gali būti infekuotas ŽIV.

Taikant ŽIV perinatalinio perdavimo grėsmę mažinančias priemones tarptautinėse rekomendacijose siūloma laikytis nuostatos, kad vaiko gerovė yra svarbesnė nei motinos gerovė.

ŽIV infekcijos pirmine prevencija tarp nėščiųjų Lietuvoje rūpinasi bendrosios praktikos (šeimos) gydytojai ir akušeriai ginekologai, prižiūrintys nėščiąsias ambulatoriškai (poliklinikose, konsultacijose, šeimos gydytojų centruose, klinikose ir kt.). Tyrimų dėl ŽIV išlaidos apmokamos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis.