Bendrosios žinios apie vaikų vaikščiojimą

-10-11 mėn. kūdikis jau savarankiškai atsistoja ir gali pastovėti nesilaikydamas. Bet jeigu nėra atramos, greitai šlepteli ant užpakaliuko.

- Savarankiškai stovėti ir išlaikyti pusiausvyrą, jeigu nėra atramos, išmoksta nuo 10 iki 13 mėn.

- Maždaug 11 mėn. kūdikis pargriuvęs, pasilenkęs ar atsiklaupęs jau sugeba atsistoti.

- Metukų vaikutis eina laikomas už vienos rankytės arba viena rankele atsirėmęs į sieną.

- Tarp 1 ir 1,5 m. sveikas vaikas pradeda savarankiškai vaikščioti neprisilaikydamas.

- Maždaug per pusmetį nuo to laiko, kai savarankiškai žengė pirmą žingsnį, išmoksta gerai vaikščioti. Jam nebereikia stovėti išsižergusiam, bandyti išlaikyti pusiausvyrą rankomis, kad neparpultų. Eisena atrodo visiškai kitokia, nei pirmieji žingsniai, kuriuos mažiukas dėlioja išskėtęs kojytes, sulenkęs jas per kelius. Praėjus pusmečiui gali eidamas rankytėmis imti daiktus, parodyti piršteliu ko nori.

- 2 m. vaikutis jau bėga, lipa, spiria kamuolį.

Svarbu: jeigu iki 1,5 m. mažylis nepradėjo gerai vaikščioti arba pradėjo vaikščioti, bet eisena nėra visavertė, t. y. jam reikia prisilaikyti, užkliūva už daiktų ir dažnai pargriūna, eina išsiskėtęs, apskritai bijo vaikščioti, statydamas kojas žiūri į žemę – vadinasi, kad kažkas yra negerai ir būtina vaikutį parodyti raidos specialistui arba vaikų neurologui.

Nevaikšto arba blogai vaikšto

Yra vaikų, kurie vaikščioti pradeda vėliau arba ir laiku, bet jų eisena niekaip netampa stabili. Jie nuolat kliūva, griūva, užsigauna, negali bėgti, jiems nepavyksta eiti ir apie tai negalvoti. Mažylis gali vėliau pradėti vaikščioti arba blogai eiti dėl kelių priežasčių:

1. Vaikščiojimas gali sutrikti, jei mažylis auga netinkamoje aplinkoje, tai yra jeigu neturi galimybės arba trukdoma vystytis jo motorikai.

Pirmiausia mažylis turi išmokti valdyti savo viršutinę kūno dalį, išlaikyti jos pusiausvyrą. Kai mažą kūdikį laikote vertikaliai, jis iš pradžių svyruoja į visas puses, paskui išmoksta išlaikyti pusiausvyrą, o vėliau jau sugeba sėdėti neparamstytas ir gali abiem rankytėmis ką nors dėlioti. Jeigu tėvai labai bijo kūdikį laikyti pusiau sėdomis, nešioti vertikaliai, tai trukdo jo raidai. Tokia tėvų hipergloba gali būti viena vaikučio raidos vėlavimo priežasčių. Reikėtų žinoti, kad pusiau sėdimoji padėtis kūdikiui yra natūrali nuo gimimo. Nuolat guldomas kūdikis nemato nieko, tik lubas, nesivysto jo nervų sistemos, susijusios su pusiausvyra ir koordinacija, tai yra atsakingos už kūno valdymą.

Jeigu kūdikis ilgai laikomas manieže, kuriame yra ribota galimybė judėti arba visą dieną sėdi vaikštynėje, gali vėluoti ir motorinė raida. Vaikštynė nieko bloga, jei naudojamos saikingai, nes ilgai joje būdamas mažylis gali svyruoti ir visada turi į ką atsiremti, jam nereikia išmokti kontroliuoti savo kūno pusiausvyrą. Svarbu žinoti, kad jeigu vaikui neleisime vaikščioti, jis ir nevaikščios.

2. Blogai vaikščioti, dažnai griuvinėti vaikas gali ir dėl vadinamųjų specifinių sutrikimų. Pavyzdžiui, mažylis blogai girdi arba mato. Jeigu neišsivysčiusi vidinė ausis, nėra pusiausvyros organo iš vienos pusės, tai atsiliepia vaiko vaikščiojimui. Taip pat blogai vaikšto vaikai, kurie blogai mato viena akimi ir neturi vadinamojo erdvinio, arba stereo-, matymo. Jie nuolatos užkliūna, parklumpa, susimuša. Aišku, griūna visi vaikai, bet kai pargriūna mažylis, kurio gera koordinacija, jis sugeba suvaldyti kūną tarsi katinas ir dažniausiai nesusitrenkia nei galvytės, nei kitos kūno dalies.

3. Vaikščiojimas gali sutrikti ir dėl įvairaus lygio nervų sistemos sutrikimų. Pavyzdžiui, dėl nebrandžios nervų sistemos vėliau gali pradėti vaikščioti neišnešioti kūdikiai. O dėl intelekto vystymosi sutrikimų, jeigu yra sutrikęs pažintinių funkcijų vystymasis, nesugeba atlikti tikslingo – prasmingo veiksmo.

4. Blogai vaikščioti mažylis gali ir dėl įvairiausių motorikos sutrikimų, tai yra nervų, raumenų bėdų. Pavyzdžiui, gali būti pažeistos nugaros smegenys, periferiniai nervai ir raumenys. Jei bent vienoje šių vietų atsiranda pažeidimų, vaikas blogai vaikščios, klius, grius, nepaeis, vėlai pradės vaikščioti. Dažniausias požymis arba labai įtempti raumenys, arba be galo silpni.

5. Vaikščioti gali trukdyti įvairios nervų ligos, pavyzdžiui, spinalinė raumenų atrofija, taip pat įvairios sąnarių ligos, pavyzdžiui, įgimta sąnarių displazija, raumenų atrofijos, kai raumuo nevisavertis. Arba raumuo visavertis, bet jo nepasiekia nervas. Tai didelės bėdos, kurias nustatyti gali tik gydytojas specialistas.

6. Jeigu vaikutis bijo vaikščioti, vis žiūri, kur stato koją, reikia pagalvoti ir apie tai, kad jam gali ką nors skaudėti. Taip pat gali blogai eiti dėl medžiagų apykaitos sutrikimų, nuolatinio deguonies stygiaus visuose audiniuose (lėtinė hipoksija) ar, pavyzdžiui, rachito.

7. Vaikai pradeda vaikščioti nevienodai greitai ir dėl skirtingų temperamentų. Vieniems reikia kuo aukščiau užlipti, kuo greičiau pabėgti nuo mamos, o kiti yra lėti iš prigimties ir atsargūs, todėl patys niekaip nesiryžta nulipti, pavyzdžiui, nuo šaligatvio, labai bijo pargriūti ir šimtą kartų pasitikrina prieš eidami nepažintu keliu ar išbandydami ką nors nauja. Yra ir tokių vaikų, kurie, atrodo, jau visai neblogai žingsniavo, bet ėmė ir pargriuvo. Išsigando, užsispyrė ir toliau nežengia nė žingsnio. Tokio mažiuko nereikia versti vaikščioti, geriau ramiai palaukti, kol baimė praeis, o tai gali užtrukti ir mėnesį. Ateis laikas ir mažylis vėl ryšis išbandyti savo jėgas, pamatys, kad gali sėkmingai eiti.

Susirūpinti reikia tuomet, kai kūdikis griūdamas smarkiai susitrenkia, kiekvienąkart bėgdamas parpuola arba jam „susipina" kojytės ir tokia būsena tęsiasi mėnesį nuo to laiko, kai mažiukas pradėjo vaikščioti. Tai gali būti dėl aukščiau minėtų priežasčių ir būtina kreiptis į gydytoją.