Kas ta neigiama reikšmė

Paprastai atsiverčiame vardų žinyną ar tiesiog kokį internetinį puslapį ir pasižiūrime vardo reikšmę. Bet ji gali būti interpretuojama labai įvairiai, pvz., vardas Nerūnas, Nerūnė reiškia greitai užsiplieskiantis (-i), pikčiurna. Vieniems tai – neabejotinai neigiama savybė, ir tokio vardo savo vaikui neduotų, kiti sako, kad pykti – nėra blogai, kaip tik užaugs nenuolankus ir visiems paklūstantis žmogus – mokės už save pakovoti ir nenusileisti... O štai tokie vardai kaip Drąsutis, Jaunutis – jų skambesys nuteikia teigiamai, juk drąsa ir jaunystė yra pozityvūs dalykai, bet ar tokie vardai ne per daug įpareigoja? Tarsi privalai būti drąsus, jaunas. O jei nebūsi? Kita vertus, ir reikšmių vienas vardas gali turėti ne vieną. Vienuose šaltiniuose jų gali būti nurodyta tik viena, kituose – dvi, o dar – kitur – net kelios. Štai kad ir vardas Lina – tavovardas.com puslapyje apie jį rašo taip: „Šis vardas gali būti kildinamas iš lietuviško žodžio, reiškiančio augalo pavadinimą „linas". Jis gali būti vedinys iš anglų kalbos, reiškiantis, „moteris iš ežero". Arabų kalboje Linos vardas bus suprantamas kaip „iš palmės medžio, švelni". Senovės graikams jis bus suprantamas kaip „paguodos giesmė". Škotams šis vardas reikš „krioklys", o kinams jis bus suprantamas kaip „miškas"." Taigi – vieniems galbūt užklius „moteris iš ežero" ir asocijuosis su kuo nors neigiamu, kitiems, atvirkščiai, tai gal siesis su deive ir pan.

Dar yra viena grupė vardų, kurių vengia kai kurie tėvai, tai – dažni vardai. Nors jie populiarūs ir puikuojasi topuose, bet labai tikėtina, kad darželyje ar mokykloje bus keli vaikai tuo pačiu vardu... Pirmąjį šių metų pusmetį populiariausi vardai buvo Matas ir Emilija. Šiuo metu Matais pavadintų žmonių (kūdikių, vaikų ir suaugusiųjų) yra 10 005, pavadintų Emilijomis – 12 583. (Praėjusių metų antrąjį pusmetį topuose karaliavo Lukas ir Liepa.)

Yra vardų, kurių reikšmės mūsų kalba – teigiamos, pozityvios, bet štai kuria kita kalba gali kilti visokių kuriozų... Tarkim, vardas Gailius, Gailė. Tai – lietuvių kilmės vardas, vedinys iš lietuvių kalbos žodžių „gailus (-i), stiprus (-i)". Lyg ir nieko blogo. Bet štai Gailius arba Gailė, nuvykę į Latviją ir prisistatę, gali sulaukti nustebusių žvilgsnių, mat latviškai „gailis" reiškia „gaidys". Na, bet patikrinti, ką kiekviena kalba pasirinktas vardas reiškia – titaniškas darbas... Ir klausimas – ar reikalingas.

Kai kurie tėvai vaikams parenka „stiprius" vardus, tarkim, Perkūnas, Kentauras. Perkūnas – mitologinis senovės lietuvių dievo vardas. Kaip teigia mitologija, perkūnas pavasarį apvalydavo žemę nuo neigiamų jėgų, tikėta, kad Perkūnas į žemę atsiunčia lietaus, skatina derlingumą, baudžia nusikaltėlius ir saugo teisybę. Taigi iš esmės jo reikšmė teigiama, tačiau šiuo vardu pavadintų vaikų visai nedaug... Per stipru? Neįprasta?

Kentaurai – būtybės, turinčios žirgo kūną ir žmogaus galvą bei liemenį. Sakoma, kad jie nebuvo draugiški – dažnai pykdavo ir elgdavosi tarsi laukiniai. Tiesa, buvo ir išimčių, bet apskritai kentauras laikomas gan grėsminga būtybe. Taigi vieniems šis vardas sukelia neigiamų asociacijų, o kitiems kaip tik siejasi su tvirtybe, nepriklausomumu.

Diskusijų kyla ir dėl tokių vardų kaip Ąžuolas, Beržas, Uosis, Liepa, Vėjas, Vakaris, Smiltė ir pan. Vieniems jie skamba gražiai, siejasi su maloniais dalykais – gaivališkumu, laisve, tvirtumu, o kiti pasisako prieš bet kokias asociacijas su gamta ar panašumu į konkrečius dalykus: esą, jei Smiltė užaugusi bus krepšininkė, tai anokia ji smiltė... O Ąžuolas tarsi privalo būti tvirtas, tarsi galiūnas, o jei tokio vardo savininkas bus liesas, silpnas berniukas, juk ne visada vardo reikšmė „suveikia" taip, kad suteiktų žmogui atitinkamų savybių...

Dar kiti vardai tarsi turi prisiklijavusias etiketes (žinoma, ne visi tas etiketes įžvelgia ir jų paiso), tarkim, vardas Adolfas kai kam siejasi su Hitleriu, Alfonsas – su moters išlaikomu vaikinu, Žydrūnas – su homoseksualumu ir pan.

Labai sudėtinga nuspręsti, kokie vardai netinkami ir kokių duoti vaikams nevalia – tai jau sprendžia tėvai. Dėl įdomumo – keletas vardų, kurių vengia tie, kurie kreipia dėmesį į reikšmes ir jų paiso.

* * * *

Klaudijus. Lotynų kilmės vardas (vedinys iš lotynų kalbos žodžio „claudius"), jo reikšmė – „šlubas".

Limantė. Lietuvių kilmės vardas, reikšmė – „lyg ir sumani, atrodanti kaip protinga".

Kęstas. Kilęs iš lietuvių kalbos, reikšmė – „kęsti, kenčiantysis, kantrybė".

Samanta. Vardo kilmė – hebrajų, reikšmė – „Dievas išklausė arba klausytoja, klusni".

Nerūnė, Nerūnas – lietuvių kilmės vardas, reiškia „pikčiurna, greitai užsiplieskiantis, supykstantis žmogus.

Doloresa. Ispanų kilmės vardas, reikšmė – „sopulingoji, kenčiančioji".

Paulius. Vedinys iš lotynų kalbos, reiškia „mažas, kuklus". (Vardo Paulius variantas – Povilas.)

Barbora. Graikų kilmės vardas, reiškiantis „svetimšalė, ateivė, svetimtautė".

* * * *

Mamų nuomonė:

Aurelija (dvejų metukų Džastinos mama): Dukrytės vardas – angliškas Justinos variantas. Vardų reikšme domiuosi, man svarbu, kokią energiją jis skleidžia, nes tikiu, kad vardai turi poveikį žmogui. Vardas turi tiesiog „prilipti" prie vaiko, turi atrodyti, kad tinka būtent šis ir joks daugiau. Svarstėme labai daug variantų, tačiau Džastina nurungė visus (šypsosi). O ir reikšmė mums patiko – „teisinga, dora". Norėtume, kad dukrelė tokia ir būtų. Iš aplinkinių sulaukėme įvairiausių komentarų dėl tokio vardo – nepažįstami jį iškraipo, neretai taria (ir rašo) Džestina, klausia, ar jos tėtis nelietuvis, netgi pasiteirauja, kodėl taip pavadinome. Atsakau, kad mums tiesiog patinka jo skambesys, reikšmė. Bėdos buvo su vyro tėvais – jie niekaip nesusigyveno su šiuo anūkės vardu (juokiasi). Priešinosi kaip įmanydami, siūlė paprastus, trumpus, bet mes nenusileidome. Pastebėjome, kad vardu ją vadinti tiesiog vengia. Na, bet juk vardą duodame ne dėl aplinkinių. Tiesa, dukrytės vardo niekaip „neperdirbame" – netrumpiname, neilginame, nesakome mažybinės formos. Jei norisi ją pavadinti kaip nors meiliai, tam yra kitokių žodžių – saulutė, zuikelis, princesė ir pan.

Jurgita (pusės metukų Lauksmės mama): Vardų reikšmėmis nesidomiu. Aišku, aplinkiniai priverčia (juokiasi). Kai nusprendėme dukrą pavadinti Lauksme, artimieji brukte bruko savo nuomonę, aišku, ir reikšmę pasakė, neva tai „nedrąsi". Kol kas negaliu nei paneigti, nei patvirtinti, dukra dar per maža (juokiasi). Bet esu įsitikinusi, kad jos drąsą formuoja tikrai ne vardas, bet mes, tėvai, taip pat aplinka, artimieji, tam tikros situacijos. Man, pavyzdžiui, šis vardas siejasi su laume, o laumėms jaučiu simpatiją (šypsosi).