10 nėštumo prietarų: kuriais tikėti, o kurie – visiški pramanai?

Nemegzk, nesiūk, nelipk, nesikirpk, nesifotografuok... Nes bus blogai! Tiek draudimų ir prietarų išgirsta nėštukė, kad sunku ir susigaudyti, ką apskritai galima daryti... Tiesa tai ar pramanai?

Iš kur jie ėmėsi?


Prietarai, susiję su nėštumu, kaip ir visi kiti, atkeliavo pas mus iš tolimos praeities – senoji karta perduoda jaunajai, taip ir keliauja iš lūpų į lūpas. Šiais laikais, kai tiek medicina, tiek mokslas pažengę gan toli, o žmonės pakankamai išsilavinę, prietarai vis tiek taip giliai tūno pasąmonėje, kad iškrapštyti juos iš ten labai sudėtinga. O ypač besilaukiančioms moterims: nėštumo metu jos tampa jautresnės ir tarsi nejučia pradeda tikėti dalykais, į kuriuos anksčiau net dėmesio neatkreipdavo... „O jei kas atsitiks...Verčiau pasisaugosiu..." – tokios mintys neretai sukasi nėštukės galvoje ir, tiesą sakant, gerokai apsunkina gyvenimą ir mažo žmogučio laukimą. To negalima, ano irgi, tas gali pakenkti... Štai populiariausi su nėštumu susiję prietarai – pažvelkime į juos racionaliai!


Nėščiajai negalima kirpti plaukų, nes... nukirps vaiko protą (ar net sutrumpins gyvenimą).


Skamba juokingai, bet kai kurios būsimos mamos uoliai klauso. Gerai, jei plaukai ilgi, o jei trumpi ir šukuoseną reikia atnaujinti? Spėjama, kad šio prietaro ištakos visai ne mistinės: seniau nėštumo metu moterų plaukai paprastai sustiprėdavo, geriau augdavo ir jos, norėdamos išsaugoti šį grožį, jų nekirpdavo. O kadangi žinių trūko, tai ir gimė prietaras – nėštukei kirpti plaukų nevalia! Šiandien šis prietaras apskritai nebeturi prasmės, nes dėl neigiamo aplinkos poveikio, nesveiko maisto, streso ir pan. nėščiųjų plaukai ne stiprėja, o kaip tik dažnai tampa silpnesni... Taigi pakirpti galiukus ar atnaujinti šukuoseną ne žalinga, o netgi naudinga, o ir nuotaika pagerės pamačius savo atvaizdą veidrodyje. Jei, žinoma, kirpėja tinkamai norus supras... Beje, dažyti plaukus patariama tik natūraliais dažais ir kurį laiką pamiršti apie cheminį sušukavimą.


Nėščiajai negalima megzti, nes vaikas gims su apsisukusia virkštele.


O jei moteris net nemoka megzti ir vaikas gimsta su apsisukusia virkštele, tai kas tuomet kaltas?.. Seniau pribuvėjos negalėjo paaiškinti, kodėl ta virkštelė apsisuka, tad visą atsakomybę suversdavo moteriai: mezgei, siuvinėjai, vadinasi, pati ir nelaimę prisišaukei! O iš tiesų mėgstama veikla, nesvarbu, kas tai būtų – mezgimas, vėlimas, siuvinėjimas ar pynimas – ramina, suteikia gerų emocijų ir būna naudinga.


Nėščiajai negalima skelbti gimdymo dienos, nes... nes tiesiog nutiks kas nors blogo.


Šis prietaras atkeliavo iš tų laikų, kai buvo tikėta, jog garsiai neįvardijus gimimo datos tiek moteris, tiek jos vaikelis bus apsaugoti nuo piktųjų dvasių, o ir pats gimdymas bus lengvesnis. Iš tiesų gimdymo datą galima paskelbti visam pasauliui, jei tik norisi (ir būtent dėl to piktoji dvasia neužpuls), o galima ir niekam nesakyti, ypač, jei artėjant terminui nesinori sulaukti milijono klausimų „Tai kada gi? Gal jau?!"


Nėščiajai negalima fotografuotis, nes vaisius apmirs tokioje pozoje, kokioje buvo, kai mama fotografavosi.


Prietaras vienas iš retesnių, bet mamos, tiesą sakant, sudvejoja. O jeigu?.. Iš kur atsirado šis prietaras? Kai pasaulyje ėmė populiarėti mokslinės technologijos, o taip pat ir pirmieji fotoaparatai, skeptikus naujovės ėmė gąsdinti. O baimė, kaip žinia, pagimdo lakią vaizduotę. Iš tiesų nėščia moteris atrodo ypatingai, gražiai, ir to nereikia bijoti užfiksuoti – po kažkiek metų, tikėtina, bus miela peržvelgti tas nuotraukas. Kitas dalykas – ar jas laikyti sau, ar viešinti. Tikima, kad bloga akis gali nužiūrėti, pavydėti, linkėti pikto. O kartais ir privatumą norisi išsaugoti ir tokiomis nuotraukomis džiaugtis tik artimųjų rate. Tuomet fotografuotis galima, bet feisbuke skelbtis nebūtina.


Iš prietarų protingai galime pritaikyti sau tą dalį, kuri pagrįsta ir naudinga, bet aklai visais tikėti tikrai nereikia.


Nėščiajai negalima glostyti kačių, nes vaikas turės daug priešų.


Taip, yra ir toks prietaras... Priešų mes įsigyjame patys, o mielos katės čia niekuo dėtos, tik tapo atpirkimo ožiu. Bet dalis tiesos čia yra, tik ji iškraipyta – nėščiajai vengti kontakto su katėmis reikėtų dėl galimos toksoplazmozės. Tai – gyvūnų ir žmogaus parazitinė liga. Infekcijos šaltinis – kačių išmatose esančios parazito cistos. Jei moteris užsikrės toksoplazmoze prieš pat pastodama ar jau būdama nėščia, yra tikimybė, kad infekciją perduos ir vaisiui. O tuomet gali gresia savaiminis persileidimas, priešlaikinis gimdymas, vaisius gali lėčiau augti ar net žūti gimdoje. Ko vengti? Žemės darbų, valyti katės tualetą ir pan. Beje, toksoplazmozę labiausiai platina tos katės, kurios pačios medžioja maistą arba ėda žalią mėsą. Užkrėstas gali būti ir vanduo, galvijų mėsa, nepasterizuotas pienas, neplautos daržovės ar vaisiai. Žinoma, tai dar nereiškia, kad pastojus iš namų reikia išmesti katę, bet su ja susijusius darbus perleisti vyrui – visai ne pro šalį.


Nėščiajai negalima sėdėti sukryžiavus kojų, nes vaikelio kojos bus kreivos arba jis gims šleivapėdis.


Dalis tiesos. Vaikelio kojų tiesumui tai įtakos neturės, tačiau sėdėti susikėlus koją ant kojos nereikėtų net tik nėščiosioms: tokioje padėtyje gali sutrikti kojų kraujotaka, išsiplėsti venos, kojos ims tinti.


Nėščiajai negalima valgyti raudonų uogų, nes kūdikis gims... raudonas.


Vėlgi – iš dalies. Valgyti uogas sveika, tačiau turi būti saikas. O saikas šiuo atveju reikalingas, nes raudonų uogų ir vaisių sudėtyje yra medžiagų, kurios naudingos tik nedideliais kiekiais. O ir alergijos tikimybė niekur nedingsta.


Nėščiajai negalima lipti per bet kokią kliūtį, pakilimą (slenkstį, virvę), nes apsivys kūdikio virkštelė arba gimdymas bus sunkus.


Su slenksčiu susijusiu prietarų – nors vežimu vežk, ir ne tik skirtų nėščiajai. Tiesa, slenkstis jau nuo senovės turi magišką reikšmę – simbolizuoja tarsi ribą tarp šio ir ano pasaulio, o, jei žvelgtume labiau žemiškai, ribą tarp namų ir aplinkinio pasaulio. O pastarasis ne visad būna draugiškas nėštukei tiek dėl saugumo, tiek dėl ligų tikimybės. Aišku, užsidaryti namuose nereikia, bet prieš peržengiant namų slenkstį pravartu savęs paklausti: ar man tikrai ten būtina eiti?


Nėščiajai negalima kelti rankų virš galvos, nes tai pakenks vaisiui – aplink kaklą gali apsisukti virkštelė.


Šiandien jau įrodyta, kad virkštelė apsisuka dėl kitų priežasčių, pavyzdžiui, dėl to, kad ji ilga, o vaisius labai judrus. Tačiau kruopelė tiesos visgi yra – nereikėtų kabinti sunkių užuolaidų ar pasilypėjus ant kėdės plauti langų. Kodėl? Nes nėštukei tai tiesiog per sunku, nepatogu ir pavojinga. Bet trumpam pakelti rankas norint ką nors pasiekti nepakenks nei mamai, nei mažiukui.


Nėščiajai negalima eiti į kapines – prisišauks piktąją dvasią.


Senovėje mūsų protėviai piktosiomis dvasiomis ir jų galia itin tikėjo, šiais laikais tokie dalykai vis dažniau nuleidžiami juokais. Skepticizmas skepticizmu, tačiau visai numoti ranka į tai gal ir nereikėtų... Jei nėščioji tiki neigiama energija, tokių pasivaikščiojimų verčiau vengti. Kita vertus, jei kapinės apskritai nuteikia neigiamai, jei moteris bijo ir pan., žinoma, kad stresas – ne į naudą nei jai, nei vaikeliui.


Kas gims?


Oho, kiek teorijų egzistuoja šiuo klausimu! Jei nėštukė nori sūraus, aštraus maisto, gims berniukas, jei pilvas pailgas, irgi lauk berniuko, jei ant jo užauga mažyčių plaukelių, bingo – taip pat berniukas! O štai, jei moteris visa ištinusi, spuoguota, pilvas apvalus, atsikišęs į šonus, baisiai norisi saldumynų, viskas aišku – mergaitė! Deja, kol kūdikėlis neišvys dienos šviesos, tol niekas (net echoskopas) šimtu procentų neužtikrins, kas gims – mergaitė ar berniukas. Tyrimais nustatyta, kad nei pilvo forma, nei mitybos ypatumai neturi tiesioginio ryšio su būsimo kūdikio lytimi. Pilvuko formą nulemia daugybė veiksnių: pilvo preso raumenų elastingumas, odos stangrumas, buvę nėštumai, gimdymai, vaisiaus padėtis ir t. t. Tiesa, neretai „žinovai" teigia, kad, jei antras (trečias, ketvirtas...) nėštumas kitoks, nei prieš tai buvęs, gims kitos lyties mažylis. Deja, ir šis teiginys mokslinio pagrindo neturi. Nėštumai, kaip ir pati moteris, kaip ir jos gimsiantis mažylis, – labai individualūs: gali būti panašūs, gali ir skirtingi, bet kūdikio lyties tai nenulemia.


Ar sunkiai gimdysi?


„Jei tavo mama sunkiai gimdė, tai ir tu sunkiai gimdysi!" Ar teko tai girdėti? Gąsdina nėštukes, kas netingi... Ir visai be reikalo. Šis prietaras gimė iš nežinojimo – seniau tiesiog buvo manoma, kad vaikai daug kuo panašūs į savo tėvus, tai ir gimdymai bus bene identiški. Iš tiesų netgi gydytojas negali užtikrinti, kaip praeis gimdymas, tai ką jau ten mamos patirtis gali pasakyti... Moters sveikata, nusiteikimas, kūdikio padėtis ir kiti dalykai lemia gimdymo eigą.


Kiekvienas prietaras turėjo pagrindą atsirasti – vienų kilmę šiandien žinome, kitų tik spėlioti galime. Dabartiniais laikais, kai žmonijos išsivystymo lygis jau kur kas tobulesnis nei senovėje, šie prietarai nebetenka prasmės, tačiau... kai kurie krislelį tiesos visgi gali turėti. Nebūtinai tiesiogiai, nebūtinai pažodžiui. Bet apkrauti savęs beprasmiais draudimais ir apribojimais tikrai nereikia. Tegul nėštumas nevirsta periodu „negalima"!

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis