Gydytojai pastebi, kad moterys klaidingai įsitikinusios, kad sveikai maitinantis, nėštumo metu pakanka padidinti porciją ir būsimas kūdikis bei pati mama bus aprūpinti organizmui reikalingomis medžiagomis. Vis dėlto, šiuo moters gyvenimo periodu vykstantys procesai reikalauja kur kas atidžiau peržiūrėti ir koreguoti mitybą, nei gali atrodyti iš pirmo žvilgsnio. Dr. Valerij Dobrovolskij teigimu, derėtų pamiršti populiarų patarimą „valgyti už du" ir dėl mitybos konsultuotis su specialistais.

„Dažnai moterys patarimus supranta tiesiogiai ir iš tiesų galvoja, kad maisto porciją reikėtų padidinti jei ne du kartus, tai bent jau trečdaliu, – pastebi dr. V. Dobrovolskij. – Tiesa yra ta, kad pirmus du nėštumo mėnesius nėščiajai rekomenduojama maitintis vadovaujantis sveikos mitybos piramidės rekomendacijomis. Antroje nėštumo pusėje ima sparčiai augti vaisius, intensyvėja moters organizmo funkcijos, todėl pradedant ketvirtuoju nėštumo mėnesiu, papildomai reikia tik 300 kcal per dieną, pvz., 50 g anakardžių riešutų – 290 kcal, 200 g varškės (9 proc.) – 318 kcal. Siekiant slopinti pykinimą, reikėtų ne tik stengtis būti vėsioje patalpoje ir ją nuolat vėdinti, bet ir dažnai (kas 2 val.), nedidelėmis porcijomis valgyti kambario temperatūros maistą, o atsigerti praėjus bent 30 minučių po valgio."

V. Dobrovolskij atkreipia dėmesį, kad nors maisto porcijos smarkiai didinti ir nereikia, kai kurių maistinių medžiagų iš tiesų vertėtų suvartoti daugiau. Pavyzdžiui, nėščiosios maisto racione turi būti daugiau baltymų (papildomai 6–10 g per parą), nes iš jų susidaro vaisiaus audiniai, placenta, motinos audiniai, be to, jie būtini hormonų ir fermentų susidarymui. Baltymų normą patariama gauti iš liesos mėsos, pavyzdžiui, vištienos, taip pat – žuvies, jūros gėrybių, kiaušinių, pieno ir jo produktų, tačiau pastaruosiuose yra ir nemažai riebalų. Dėl tos pačios priežasties reikėtų mažiau vartoti ir riebios mėsos, tokios kaip kiauliena, aviena ir jų produktai. Specialistai pažymi, kad riebią mėsą geriausia pakeisti vištiena ar kita liesa mėsa.

Nėštumo metu be kitų nemalonių simptomų gali kamuoti ir geležies trūkumas organizme. Geležies poreikis nėštumo metu padidėja iki 25 mg per dieną. Geležis reikalinga hemoglobino sintezei, imuninės sistemos stiprinimui, vaisiaus augimui. Dėl geležies trūkumo moteriai gali vystytis deficitinė geležies anemija, ypač antrąjį nėštumo trimestrą, kai padidėja geležies poreikis. Reikėtų rinktis geležies turinčių produktų, tokių kaip jautiena, vištiena, žuvis, pupelės, žirniai, riešutai, lapinės daržovės, grūdų ir ankštinių produktai, vaisiai. Tik svarbu atminti, kad iš gyvulinio maisto pasisavinama apie 30 proc. geležies, o iš augalinio – 3 kartus mažiau, vos apie 10 proc. Vegetarėms dėl mitybos ir geležies trūkumo kompensacijos reikėtų konsultuotis su prižiūrinčiu gydytoju ir dažniau nei įprastai pasitikrinti kraujo būklę.

Svarbu atkreipti dėmesį ir į kitas naudingąsias medžiagas, tokias kaip folio rūgštis, cinkas, jodas. Nėščioji per parą turi gauti 400 mg folio rūgšties. Folio rūgštis ypatingai svarbi pirmaisiais nėštumo mėnesiais, ji dalyvauja susidarant vaisiaus audiniams, o dėl folio rūgšties trūkumo būna vaisiaus stuburo vystymosi defektai. V. Dobrovolskij rekomenduoja rinktis jodu praturtintą druską – esant jodo trūkumui, gali sutrikti vaisiaus nervų sistema, vystytis kurčnebylystė ar žvairumas. Būsimo kūdikio kaulams formuotis taip pat reikalingas kalcis, kurio yra piene ir jo produktuose, kopūstuose, migdoluose, kiaušiniuose, avižose, žuvyje bei kai kuriuose kituose produktuose.

Ne visų maisto produktų porcijas nėštumo metu reikėtų didinti – kai ko derėtų vengti arba visiškai atsisakyti. Termiškai neapdorota ar pusiau apdorota mėsa ir žuvis patenka į vengtinų produktų sąrašą, nes šiuose produktuose gali būti ligų sukėlėjų, pavyzdžiui, listerijų ir toksoplazmų. Todėl mėgstančios tartarus, sušius ar nevisiškai iškeptus kepsnius, nėštumo metu turėtų jų atsisakyti arba vartoti itin retai. Dėl galimų salmoneliozės sukėlėjų, atidžiau derėtų vartoti ir patiekalus iš neapdorotų kiaušinių, pavyzdžiui, maskarponės sūrio pyragą ar tiramisu desertą.

Gydytojai pataria ne tik vadovautis bendraisiais nėščiųjų mitybos patarimais, bet ir atsižvelgti į individualius įpročius, organizmo būklę, alergenus bei pomėgius. Visą nėštumo laikotarpį būtina periodiškai tirtis kraują ir stebėti geležies, kalcio, baltymo, cholesterolio bei kitų medžiagų kiekį organizme. Atsižvelgdamas į individualią moters būklę ir savijautą, šeimos gydytojas kiekvienai būsimai mamai patars, ką valgyti, o ko vengti.