Nėštumas po 35-erių: daugiau pliusų ar rizikos?

Vyrauja nuomonė, kad šiais laikais moterys vaikų vėliau susilaukia dėl karjeros ar iš „savanaudiškų" paskatų - nori keliauti, realizuoti save, nenori įsipareigoti ar saugo jaunatvišką išvaizdą. Prie viso to prisideda ir vis ilgiau užsitęsiantis brendimo laikotarpis, kuris, psichologų teigimu, dabar paprastai baigiasi ne 16-18 gyvenimo metais, o beveik dešimtmečiu vėliau.

Maždaug tiek pat pasislinko ir gimdyvių amžiaus vidurkis. Kodėl gi ne - jei medicinos pažanga leidžia moterims būti lankstesnėms ir patogiau planuoti savo gyvenimus. Tačiau ar tikrai nerimauti nėra ko?

Fizinės ir psichinės brandos žirklės

Šiuo metu Lietuvoje dažniausiai moterys pirmojo vaikelio susilaukia būdamos vidutiniškai 28-erių metų. Šis skaičius vis auga: kasmet daugėja moterų, kurios pirmojo vaikelio susilaukia 35-erių metų ar vėliau, tačiau jos mūsų šalyje vis dar sudaro tik apie dešimtadalį visų gimdyvių.

„Vis rečiau moterys gimdo pačiame palankiausiame gimdymui amžiuje, nes tuo metu dauguma koncentruojasi į karjerą, mokslus, finansinę ateitį - stengiasi pakilti kuo aukščiau. Čia ir prasideda problemos, kai nebegalvojama apie šeimą ir vaikus. Tačiau, jei moteris pastoja būdama 35-erių ar 40-ies metų - reikia tik sveikinti. Medicina mums leidžia iš anksto sužinoti apie tykančius pavojus, todėl bijoti nereikėtų", - drąsina Vilniaus gimdymo namų direktorė Kornelija Mačiulienė.

Kai kuriose užsienio šalyse, pavyzdžiui Australijoje, pastaraisiais metais po ilgo laiko gimstamumas vėl ėmė didėti. Tai lėmė būtent tai, kad dažniau vaikų susilaukia 30-39 metų moterys - čia tokio amžiaus gimdyvių dabar netgi daugiausia. Šie pokyčiai pasaulyje stebimi ne vien dėl pakitusių prioritetų. Psichoterapeutas Eugenijus Laurinaitis savo naujausioje knygoje „Žvilgsnis iš veidrodžio" teigia, kad dėl įvairių priežasčių šiais laikais ilgiau trunkančios paauglystės laikotarpiu jaunimas gyvena aktyvų socialinį ir lytinį gyvenimą, tačiau nenori įsipareigoti - jie dar nepasiruošę tapti tėvais, jie dar tik ruošiasi tapti suaugusiais. Jo nuomone, toks jaunų žmonių elgesys yra visiškai adekvatus šiuolaikiniam auklėjimui, gyvenimo ritmui ir mąstymui.

„Pati pirmojo vaiko susilaukiau būdama 21-erių, nes tuomet tai buvo įprasta. Visgi, nors pirmasis nėštumas rekomenduojamas esant 20-24-erių metų amžiaus, labai jaunos merginos man neatrodo pasiruošusios gimdymui ir vaikelio atėjimui", - mano gydytoja K. Mačiulienė.

Ką žymi 35-erių metų riba?

Visame pasaulyje, o taip pat ir Lietuvoje yra nustatyta, kad aukštos rizikos nėštumu vadinamas toks, kai moteriai gimdymo metu (skaičiuojant rizikos dydį, amžius svarbus net mėnesių tikslumu) yra 35-eri ir daugiau, o vyrui apvaisinimo metu 42-eji ir daugiau metų.

Gydytojos K. Mačiulienės teigimu, taip yra dėl daugelio priežasčių. Visų pirma, kuo vyresnė moteris, tuo didesnė tikimybė, kad ji bus persirgusi daugiau ligų, laikiusis dietų, patyrusi nemažai stresinių situacijų. Visa tai gali neigiamai atsiliepti nėštumui ir gimdymui. Be to, nors vyresnė moteris turi visas galimybes pastoti natūraliu būdu, dažniausiai to padaryti nebepavyksta pirmojo ciklo metu, prireikia ne vieno bandymo.

Jei moteris pastoja būdama 35-erių ar 40-ies metų - reikia tik sveikinti. Medicina mums leidžia iš anksto sužinoti apie tykančius pavojus, todėl bijoti nereikėtų.Gydytoja akušerė ginekologė Kornelija MAČIULIENĖ

Dalis medikų griežtai pasisako prieš gimdymą po 35-erių, tai argumentuodami negailestinga statistika: žymiai dažnesnėmis chromosominėmis anomalijomis, išaugančia gestacinio diabeto, aukšto kraujospūdžio rizika, dažnai nepakankamu vaisiaus augimu, sunkesniu gimdymu, kur kas dažnesnėmis Cezario pjūvio operacijomis (statistiškai, jų prireikia net pusei vyresnio amžiaus moterų), placentos pirmeigos, priešlaikinio gimdymo rizika. Persileidimo tikimybė 20-24 metų amžiaus moterims yra apie 9, esant 35-39 metų išauga iki 20-ies, o sulaukus 42 metų siekia net 50 procentų. Peržengus 35-erių metų ribą taip pat padidėja rizika pagimdyti negyvą vaisių.

Negana to, apie apie 35-37-us metus gerokai sumenksta moters vaisingumas: kiaušidėse buvęs tam tikras fiksuotas skaičius kiaušinėlių su amžiumi vis mažėja, jie tampa nebe taip lengvai apvaisinami. Šią problemą neretai pavyksta išspręsti tik su medikų pagalba. Pastojus pagalbinio apvaisinimo būdu nėštumas dažniausiai būna daugiavaisis, o tai taip pat padidina komplikacijas nėštumo ir gimdymo metu, nes tiek gimdyvei, tiek vaisiui optimalu, kai vaisius būna vienas. Be to, tyrimais patvirtinta, jog vaikai, gimę po pagalbinio apvaisinimo, turi maždaug 2-4 kartus didesnę apsigimimų riziką, dažniau gimsta su širdies ydomis, gastroenterologiniais defektais.

Vienas labiausiai nerimą keliančių faktų yra gana didelė vaisiaus apsigimimų rizika: pasitaiko Dauno, taip pat diagnozuojami Edvardso, Patau sindromai. 18-20 metų moteriai pagimdyti kūdikį su Dauno sindromu tikimybė yra 1 iš 2000, o 35 metų moteriai - 1 iš 220. 45 metų moteriai ji išauga dar labiau ir siekia 1 iš 30.

Visgi gydytoja K. Mačiulienė ragina nepasiduoti baimei. „Vyresniame amžiuje visuomet atliekami genetiniai ir statistiniai tyrimai, todėl nereikia susikoncentruoti tik į gresiantį pavojų. Kitas dalykas, kad 40-metėms dažnai atsiranda miomų, fibrozių, tačiau viskas priklauso nuo moters", - ramina ji. Iš anksto nustatyti galimus vaisiaus vystymosi sutrikimus galima ultragarsinio ar diagnostinio tyrimo pagalba, kuris turėtų būti atliktas kiekvienai besilaukiančiąjai. Visgi visi šie specializuoti tyrimai gali parodyti dalį, bet ne visas paveldimas ligas ar chromosomų neatitikimo sąlygotus apsigimimus.

K. Mačiulienės teigimu, vyresnėms, bet nebe pirmą kartą gimdančioms moterims tyrimus atlikti taip pat reikia, tačiau ne pirmo nėštumo rizika vyresniame amžiuje jau yra kur kas mažesnė. Pasak jos, galima gimdyti bet kokiame amžiuje, nes medicina tą leidžia, tačiau po 45-erių to daryti nepatariama.

Pliusai - socialiniai

„Nėra atlikta tyrimų, galinčių vienareikšmiškai atsakyti, ar daugiau pliusų ar minusų turi vėlyva motinystė", - sako K. Mačiulienė. Kalbėdami apie teigiamą tokio pasirinkimo pusę, medikai išskiria socialinę padėtį, kitokį - brandesnį požiūrį į vaiką, stabilią finansinę padėtį ir įvairiapusį išsilavinimą, suteikiantį pasitikėjimo tiek nėštumo ir gimdymo metu, tiek auklėjant atžalas.

Remiantis įvairiais pasaulyje iki šiol atliktais tyrimais, vėlyva motinystė gali turėti ir netikėtų privalumų. Pavyzdžiui:

Vyresnių tėvų vaikams dažnai geriau sekasi mokykloje.

Vyresnės moterys dažniausiai jau yra realizavusios save, todėl gimus vaikeliui joms netenka aukoti tiek, kiek jaunesnėms.

Vyresnės moterys labiau pasitiki savimi, yra drąsesnės ir turi tvirtą nuomonę dėl savo ir vaiko sveikatos priežiūros, ligų profilaktikos bei gydymo - šios savybės padeda būti gera mama.

Vėliau vaikų susilaukusios moterys dažnai ilgiau gyvena.

Genai, kurių dėka moteris galėjo susilaukti vaikų vyresniame amžiuje, leis jai ilgiau išsaugoti jaunatvišką išvaizdą ir sulėtinti senėjimo procesus.

Gimdžiusiųjų vyresniame amžiuje vaikai dažniau būna kairiarankiai, kurie neretai dėl kitokios smegenų struktūros yra gabesni nei dešiniarankiai.

Gimdymas ir maitinimas krūtimi bet kokiame amžiuje teigiamai veikia moters smegenis - ji tampa išmintingesnė, lengviau prisitaiko prie pokyčių.

Susilaukus vaikelio po 33-ejų metų padidėja tikimybė gyventi ilgiau nei 95-erius metus.

Vyresnės mamos ypač prisižiūri prieš nėštumą, jo metu ir po jo, daugiau dėmesio skiria vaiko auklėjimui, todėl joms gimsta labai sveiki vaikai, kurie ateityje pasižymi puikiais protiniais gabumais ir socialiniais ar elgesio įgūdžiais.

Tačiau vyresnės moterys dažniausiai turi mažiau energijos, patiria daugiau komplikacijų nėštumo ir gimdymo metu, po gimdymo ilgiau trunka jų organizmo atsistatymo procesai, dėl didelio amžiaus skirtumo jos gali būti atitolusios nuo savo vaikų...

Visgi pasaulyje yra ir visiškai nestandartinių nuomonių. Pavyzdžiui, profesorius, Filosofijos ir sociologijos mokslų daktaras Johnas Mirovaskis, savo požiūrį apgynęs ne vienu tyrimu, įsitikinęs, kad puikus amžius susilaukti kūdikio yra ir laikotarpis tarp 34-40 metų. Anot jo, nors jaunosios mamos yra vaisingesnės ir biologiškai optimaliai pasiruošusios suteikti gyvybę kūdikiui, vyresnės mamos yra labiau subrendusios, labiau savimi pasitikinčios, rečiau elgiasi neapgalvotai ar rizikingai nėštumo metu ir yra užtikrintos emociškai, o tai - labai svarbu.

Jei planuojate susilaukti kūdikio jau gerokai peržengusi rekomenduojamo amžiaus ribą, svarbiausia nuosekliai laikytis tam tikrų taisyklių: nepraleisti vizitų pas gydytoją, sveikai maitintis, nepamiršti vartoti folio rūgštį mažiausiai mėnesį prieš nėštumą ir jo metu, reguliariai mankštintis, sumažinti kūno svorį, jei turite antsvorio, nustoti rūkyti, vartoti alkoholį ir kitus kvaišalus bei vengti kontakto su cheminėmis medžiagomis namuose ar darbe.

Taip pat svarbu nepamiršti didžiausio pliuso - net ir susiduriant su mažesniais ar didesniais sunkumais, motinystė bet kokiame amžiuje moteriai suteikia su niekuo nesulyginamą laimės ir pilnatvės jausmą.

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis