Daiva DOČKIENĖ

Ugdymas(sis) prasideda nuo pirmos gimimo dienos

Deja, pagrindinių kompetencijų ir gebėjimų lavinimas vis dar nėra priskiriamas ar labai retai priskiriamas naujagimiams. Tačiau šiandien biologinių tyrimų dėka mes žinome, kad kiekvienas naujagimis disponuoja genetinėmis struktūromis, įgalinančiomis įsisąmoninimo procesus, kuriuos mes ir apibrėžiame kaip ugdymąsi. Paprasčiau sakant, jau nuo pirmos gimimo dienos užsimezga tamprus ryšis tarp vaiko ir pasaulio. Žvelgiant iš šios pozicijos, aiškėja pagrindinis ugdymo(si) procesų ypatingumas ankstyvojoje vaikystėje. Kalbėti reikia ne apie kompetencijų įgijimą, o apie „kompetentingą kūdikį", nes jau nuo pat gimimo vaikas pajėgia netgi be suaugusiųjų pagalbos įsisavinti pasaulį.

Reikalavimai, keliami suaugusiems vaiko ugdytojams:

pripažinti ir vertinti „kompetentingą mažą vaiką";

neriboti vaikų ugdymo(si) potencialo skurdžia, nuobodžia, neskatinančia aplinka, o sukurti patogią ir žadinančią aplinką;

save pateikti kaip kompetentingo mažo vaiko kompetentingą palydovą, pasirengusį padėti jam pažinimo ir tyrinėjimų kelionėje, būti vaiko bendravimo partneriu, ne tik prižiūrėtoju;

įgalinti vaikų tarpusavio kontaktus ir bendravimą su bendraamžiais. 

Pagrindinė nuostata, kurios turime laikytis - ugdymas(sis) prasideda nuo pirmos gimimo dienos.

Tradicinis vaiko raidos supratimas, kad vaikų ugdymas(is) vyksta nuosekliomis pakopomis, jau atgyveno. Šio supratimo jau tvirtai nebesilaikoma. Ankstyvojo ugdymo tikslu tampa vaiko patirties turtinimas, įgalinimas nuo pat pradžių gauti turtingą patirtį, kurią kiekvienas vaikas įsisavina ir perdirba savaip. Praktinė ugdymo veikla turi apimti sistemingą ir nuolatinį vaikų patirties skatinimą ir žadinimą. Vaikai skirtingose srityse jokiu būdu nesivysto vienodai. Skirtumai (raidos šuoliai ir sulėtėjimai) yra veikiau taisyklė, o ne išimtis. Todėl etapai yra labai sąlyginiai. Žinoma, egzistuoja specifiniai amžiaus ypatingumai. Vaiko gebėjimai ir galimybės sukurti santykius su suaugusiaisiais ir kitais vaikais vėliau, grupėje, didele dalimi priklausys nuo jo ankstesnės ryšių patirties. Pradėjus eiti į darželį labiau svarbus bus vaiko ankstesnis patyrimas nei jo amžius.

Foto: Vida Press

Atminkime, kad:

jau kūdikiai užmezga santykius su kitais vaikais;

bendraamžių vaidmuo ugdymosi procese vaikui augant tampa vis reikšmingesnis;

vaikų darželį lankantiems vaikams svarbiausiais tampa santykiai ir patirtis įgyti darželyje, tačiau santykių su suaugusiais reikšmė nuo to nesumažėja.

Nuo gimimo iki vienerių: svarbiausi vaiko kalbos vystymosi momentai 

Augdamas sveikas mažylis reaguoja į bendravimą su juo: nustoja verkęs, sulaiko žvilgsnį ties suaugusiuoju. Vėliau kūdikis bendraudamas šypsosi, pasuka galvą garso link, burbuliuoja ir burkuoja, kalbinamas pagyvėja, o suaktyvėjusius judesius lydi pirmi garsai. Pradedame išgirsti balsius, o taip pat priebalsius m, n. Neilgai trukus atsiranda paspygavimai atsakant į emocingą suaugusiojo kalbinimą, išgirstame pratisą juoką. Vaikas reaguoja į garso kryptį, atpažįsta pažįstamus garsus ir atsako į juos, burbuliuoja atsakydamas jį kalbinančiam asmeniui, pradeda skirti intonacijas.

Maždaug ties pusmečiu vaikas pradeda tarti pirmus skiemenis ma, ba, pradeda suprasti į jį nukreiptą kalbą: įsiklauso į suaugusiojo balsą, teisingai reaguoja į intonacijas, atpažįsta pažįstamus balsus, pats naudoja daugybę triukšmų kad išreikštų savo poreikius. Mažylis jau pasiruošęs žaisti su suaugusiuoju, panaudoja įvairias balsines reakcijas tam, kad atkreiptų suaugusiojo dėmesį, atpažįsta žinomus žodžius, pakelia rankas, kai girdi „ateik čia". Vaikas pradeda reaguoti į nepažįstamą jam veidą.

Vienas iš svarbiausių normalaus kalbos vystymosi rodiklių yra balbatavimas, t.y. vienodų skiemenų kartojimas: ba-ba, da-da, pa-pa... Naudojami garsai: p, b, m, g, k, e, a. Vaikas imituoja garsus, kuriuos sukelia kiti, naudoja atskirus ir dvigubus garsus. Vaikas pradeda suprasti savo vardą ir žodį „ne".

Jau nuo pirmos gimimo dienos užsimezga tamprus ryšis tarp vaiko ir pasaulio. Žvelgiant iš šios pozicijos, aiškėja pagrindinis ugdymo(si) procesų ypatingumas ankstyvojoje vaikystėje. Kalbėti reikia ne apie kompetencijų įgijimą, o apie „kompetentingą kūdikį", nes jau nuo pat gimimo vaikas pajėgia netgi be suaugusiųjų pagalbos įsisavinti pasaulį.
Daiva DOČKIENĖ

Virš pusės metų vaikas aktyviai bendrauja naudodamas gestus, džiaugsmingai žaidžia „katučių". 10 mėnesių vaikas vartoja mažiausiai 1-2 balbatavimo žodelius (lialia, baba), suprantamus konkrečiose situacijose. Pradeda imituoti šuniuko, laikrodžio, karvės garsus, konkrečiose situacijose daugėja „balbatavimo" žodelių. Metų amžiaus normaliai besivystantis vaikas aktyviai naudoja bent 3-4 žodelius, supranta bent 10 žodžių, priskirdamas juos konkretiems daiktams. Supranta paprastus posakius, lydimus gestais („pabučiuok mamytę", „kur tėvelis?", „duok rankutę", „ne, negalima"), vykdo paprastus nurodymus...

Kiti įgūdžiai, kuriuos vaikas įgyja iki metų:

Socialiniai: atsako į kitų gestus, krato galvą, norėdamas pasakyti „ne", įtraukia aplinkinius į bendravimą, kartoja veiksmus, spaudžia žaislą, kad jis cyptų, žiūri paveikslėlius knygose, ieško daiktų, kurie dingo iš jo regėjimo lauko, stumia mašinėles, randa paslėptą žaislą, mojuoja atsisveikindamas...

Motoriniai: šliaužioja, ropoja, vienas stovi, imituoja suaugusiųjų judesius, naudoja nykštį ir smilių smulkiems daiktams paimti, deda smulkius daiktus į dėžutes, bando dėti kubelius vieną ant kito, judina rankas, sekdamas jas žvilgsniu...

Savitarnos: laiko ir kramto sausainius, padedamas geria iš puoduko, valgo maistą pats laikydamas rankose, gali būti maitinamas iš šaukšto, laiko iškėlęs rankas, padėdamas jį nurengti ir aprengti, nerimsta, kai nori būti perrengtas...

Kaip turėtų elgtis suaugusieji šioje vystymosi pakopoje, tenkindami savo vaiko poreikius?

Paprastai suaugusieji bendraudami su mažais vaikais keičia savo įprastą elgseną. Tėvų elgsena kiekvienoje vaiko vystymosi pakopoje turi atitikti vaiko poreikius ir skatinti vaiko vystymąsi. Bendri vaiko poreikius tenkinančios elgsenos patarimai auginant vaiką iki metų:

Sugaukite vaiko žvilgsnį ir atidžiai žiūrėkite į akis kalbant su juo.

Kalbinamas vaikas visada turi matyti jūsų veidą, lūpas, mimiką.

Artikuliuokite aiškiai ir pabrėžtinai.

Šypsokitės ir kalbinkite kūdikio garsais atsakydami jam.

Žadinkite kūdikio garsus kartodami jo dažnai tariamus garsus.

Prieikite ir palieskite kūdikį kalbant su juo, pasukite jo galvutę į savo pusę.

Supažindinkite su naujais garsais.

Įvairinkite savo balso toną ir retkarčiais dainuokite.

Kalbėkite dirbami arti vaiko ar prižiūrėdami jį.

Šypsokitės ir judinkite galvą kalbindami.

Nuo gimimo iki vienerių: vaiko kalbos vystymosi skatinimas;

Ankstyvieji garsai

Tarkite susijusius su žaidimu ar kokias nors judesiais garsus, pvz., spausdami žaislą tarkite „p p p".

Tarkite „op" vaiką šokdindami, pliaukštelkite liežuviu, suplokite rankomis, pokštelkite skruostais, papūskite.

Tarkite kūdikiui įvairius balsius. Kartokite kelis kartus ir laukite, kol jis pakartos. Skatinkite bet kurį panašų garsą.

Tarkite balsius ir lūpinius garsus (b, p, m), nes juos lengviausiai ištarti ir kūdikis mato, kaip juos tarti.

Kartokite garsus garsiai, po to tyliai, vaikučiui į ausį.

Kartokite su žaislais susijusius garsažodžius: kū-kū, au-au, miau-miau ir kt. Rodykite žaislus ir sakykite pavadinimus.

Kai vaikas pakartoja vieną skiemenį, pvz. „ma", jūs mėgdžiokite tardami skiemenį du kartus ir drąsinkite vaiką.

Foto: Vida Press

Pirmas žodis

Atsakinėkite į vaiko ištartus garsus, lyg kalbėtume su juo. Mėgdžiokite jo garsus ir jais atsakykite mažyliui.

Parinkite žodžiams artimus garsus ir skiemenis, pvz. „te" gali tapti „tete", o „dū" - dūda.

Sekdami pasakėles kaitaliokite intonaciją ir tempą, kalbėkite tai lėtai, tai pašnibždomis, tai garsiai. Drąsinkite mažyli mėgdžioti įvairias intonacijas.

Kalbėkite su vaiku dirbdami kasdieninius namų ruošos darbus, įvardykite daiktus, maisto produktus, drabužius, darbus, kuriuos dirbate.

Daug skaitykite vaikui.

Sakykite vaikui „ate" ir „labas", kai įeinate ar išeinate iš jo regėjimo lauko.

Atsakykite mažyliui į jo tariamus garsus savais garsais. Taip tvirtinsite įgūdį.

Paėmę 3-4 vaikui žinomus daiktus ar maisto produktus, įvardykite juos. Po to, rodydami paeiliui į daiktus, prašykite, kad vaikas juos įvardytų.

Slėpkite daiktus ir prašykite, kad vaikas juos rastų. Pritarkite ir netiksliai ištartam žodžiui, bet pakartokite taisyklingai patys, kad vaikui fiksuotųsi teisingo tarimo pavyzdys.

Aiškiai įvardykite dažnai namie naudojamus daiktus, maisto produktus.

Įvardykite kūno dalis ir prašykite, kad mažylis jas parodytų ir įvardytų.

Reikalaukite, kad mažylis, prašydamas daikto, vartotų išmoktą jo pavadinimą. Kai vaikas siekia kokio daikto, įvardykite jį, po to tegu mažylis pakartoja ir tik tuomet paduokite.

Žaiskite „Ko neliko?", kai iš 3-4 daiktų vaikui nežiūrint jūs vieną paimate, o vaikas turi pasakyti, kurio daikto nebeliko. Kartu jį suraskite ir dar kartą pavadinkite.

Garsų suvokimas 

Dainuokite kūdikiui ir kalbėkite su juo. 

Įrašykite jūsų dainavimą ir leiskite mažyliui klausytis. Garsus, kuriuos jis tars pagal muziką, kartokite keletą kartų. 

Įjunkite vaikučiui muziką, kai jis vienas ir kai šalia jūsų. Švelniai dainuokite kartu.

Apdovanokite vaiką, jei jis pradeda dainuoti su jumis. 

Garsų ieškojimas ir sekimas

Kartais nutraukite pokalbį, kai kalbatės su kuo nors, o mažylis yra greta. Nutilę pažvelkite į vaikutį tarsi lauktumėte, kol jis įsitrauks į pokalbį.

Žaiskite žaidimus, kad galėtumėte kalbėtis su lėlėmis ir meškiuku. Pasodinkite juos tolokai vienas nuo kiti ir sukiokite galvą nuo vienos lėlės į kitą.

Vaizduokite lėlių pokalbį, išraiškingai kalbėkite skirtingais balsais, gestikuliuokite, norėdami, kad vaikas sukiotų galvą nuo vienos lėlės į kitą.

Naudokite žaislus, skleidžiančius garsus, skatinkite vaiką atspėti ir parodyti , kas skambėjo.

Gestai

Mokykite mėgdžioti jūsų gestus. Rodykite, ką vaikui daryti, suėmę vaiko rankytes. Pamažu pagalbą mažinkite.

Purtykite galvą sakydami „ne ne".

Parodę vaikui kokį gestą, judindami vaiko rankutes ar kūną, padėkite tą gestą pakartoti. Drąsinkite vaiką, rodydami sakykite: „Tu darei taip".

Reagavimas į kalbą

Parodykite vaikui kaip vykdyti nurodymą ir vykdykite jį kartu su mažyliu. Prieš duodami nurodymą, sakykite: „Klausykis, žiūrėk". Kai vaikutis įvykdys, pagirkite.

Sakykite vaikui „Duok man rankutes" ir tieskite jam savo rankas; „Mesk kamuolį" ir parodykite, kaip tai daryti; „Uždaryk duris" ir parodykite į duris; „Sėsk ant kėdės" ir parodykite į kėdę; „Duok man____" ir parodykite į daiktą.

Sakydami „ne", darykite tai tvirtai ir išraiškingai, atitraukite mažylio ranką arba jį patį nuo daikto. Girkite vaiką, kai jis reaguoja į žodį „ne". Tegul kitas šeimos narys daro tą veiksmą, kurį jūs draudžiate, o jūs sakykite „ne". Kai šeimos narys liausis daryti, išgirdęs „ne", pagirkite jį. Taip rodysite vaikui, kokį elgesį jis gali mėgdžioti.

Laikykite daiktus ar žaislus tarp savęs ir vaiko, kai rodote juos vaikui. Žiūrėdami į daiktą, įvardinkite jį.

Žaiskite „ieškojimus". Klauskite „Kur nuvažiavo mašina?". Radę mašinėlę, pakelkite ir laikykite priešais vaiką, ją įvardindami. Kartokite tai su daiktu paslėptu maišelyje arba už jūsų nugaros. 

Padėkite priešais vaiką jam žinomą daiktą, įvardykite ir stebėkite, ar mažylis pažiūrės į jį. Jei vaikas to nepadarys, palieskite daiktą ir vėl įvardykite.

Klauskite „Kur tavo kamuolys?", nuveskite prie jo ir sakykite: „Štai tavo kamuolys". „Kur tavo nosytė?" - suėmę vaiko rankutę pridėkite prie nosytės: „Štai tavo nosytė".

Klauskite mažylio apie viską, kai bendraujate su juo ir laukite atsakymo. „Ar nori ant rankų?" - laukite, kol jis išties rankutes, kad jį pakeltumėte. Siūlydami maisto ar žaislo klauskite „Ar tu nori____?" Laukite, kol vaikas išreikš norą ištiesdamas ranką į daiktą. Girkite, duodami daiktą.

Rodykite vaikui paveikslėlius knygutėje ir tuos pačius daiktus tikrus, kad vaikas galėtų palyginti. Tuo pačiu metu rodykite daiktą ir jo paveikslėlį. Imkite mažylio ranką ir lieskite daiktą, po to paveikslėlį, įvardykite.

Naudokite kubelius su žinomų daiktų paveikslėliais ant šonų. Žaisdami su vaiku įvardykite. Paridenkite kubelį, skatinkite vaiką parodyti tikrovėje tą daiktą, kuris iškrito kubelio viršuje.

Svarbu suvokti, kad vaiko kalbos vystymasis nėra atsietas nuo kitų vaiko raidos sričių. Jei į vaiko raidą žiūrėtume kaip į dėlionę, tai kalbos raida - tik viena iš dėlionės detalių, tampriai susijungusi su kitomis paveikslo detalėmis. Visos sritys yra labai svarbios ir veikia kalbos vystymąsi (motorika, pojūčiai, suvokimai, supanti aplinka ir t.t.). Tad vaiko kalba kaip medis, kuriam užaugti reikia geros dirvos, stiprių šaknų, lietaus ir saulės.

Sėkmės auginant savo atžalas!