Kristinos išpažintis: 20 valandų gimdykloje ir neįkainojama vyro pagalba

Laukiame ir Jūsų gimdymo istorijų! Rašykite jas el. paštu portalas@tavovaikas.lt.

„Pamenu tą dieną, kai supratau, kad laukiuosi. Taip, supratau, nes mėnesinės vėlavo antra diena, o testo namuose neturėjau. Pažiūrėjusi veidrodyje į savo kūną visa širdimi pajutau, kad manyje jau gyvena vaikelis. Iš karto paskambinau vyrui ir pasakiau, kad laukiuosi – jaučiau tai visa savimi. Vyras pasiūlė palaukti testo atsakymo. Nusipirkusi testą net neabejojau, kad jis bus teigiamas. Taip ir buvo. Vaikelis buvo lauktas. Porą ciklų mums nepavyko jo susilaukti, tačiau trečias kartas nemelavo.


Nėštumas buvo nuostabiausias laikas mano gyvenime. Jaučiausi kaip ant sparnų. Norėjau puoštis, būti geresne ir ruošti save būsimai motinystei. Buvo viena mažytė komplikacija, kai buvau nėščia penktą mėnesį. Po lytinių santykių pradėjau kraujuoti, buvome Druskininkuose tuo metu, iškvietus greitąją pagalbą pasirodė, kad esame prie pat ligoninės. Buvo tikrai labai baisu, iš tos baimės pradėjau dusti, ir tik vyro greita reakcija bei šaltas protas mane nuramino, labai džiaugiuosi, kad jis ne toks emocionalus, kaip aš. Po apžiūros paaiškėjo, kad vaikeliui viskas gerai, tiesiog ant gimdos kaklelio sujudinom kažkokį polipą, bet tai nieko rimto.


Į ligoninę!


Gimdymo dieną su besilaukiančia drauge važiavome į Valakupių paplūdimį pabraidyti, nes buvo labai karštos dienos. Vos spėjus įmerkti kojas į vandenį, mus užklupo stipri vasaros liūtis, teko lėkti slėptis į šalia esančią kavinę. Pakeliui namo dar užsukom į vaistinę, nes draugė neturėjo įklotų rinkinio į gimdymo namus, o jai gimdymo terminas buvo panašus, kaip ir man. Vaistinėje abiem truputį pradėjo mausti pilvus, bet lyg praėjo. Man grįžus namo skausmai ėmė dažnėti. Buvo tokios karštos dienos ir naktys! Man jau ne pirmą dieną buvo paruošiamieji sąrėmiai, tad pasiūliau vyrui važiuoti į gimdymo namus, o jei ką, grįšim. Sąrėmiai kartojosi kas 5 minutes. Iki mano gimdymo termino buvo dar savaitė, bet man atrodė, kad tikrai pagimdysiu anksčiau. Taip ir buvo.


Atvykome apie 22 valandą. Nors sąrėmiai kartojosi dažnai, bet gimdos kaklelio atsivėrimas buvo tik 3 cm. Gydytoja pasakė, kad gimdymo veikla jau prasidėjus ir liepė keliauti į gimdyklą. Ten ir praleidome su vyru visą naktį. Buvo stebimi vaikučio širdelės dūžiai, tačiau kaklelis vėrėsi vangiai. Abu su vyru miegojome gimdymo lovoje. Ryte apie 9 valandą gydytojai siūlė skatinti gimdymą, bet mes prašėme dar palaukti. Norėjau gimdyti natūraliai, bet buvau pasiruošusi viskam, nes gimdymas yra nenuspėjamas dalykas, man svarbiausia buvo vaikelio sveikata.


Jėgos senka


Apie 12 valandą nuleido vaisiaus vandenis. Paaiškėjo, kad jie jau žali, nors iki termino dar buvo likus savaitė. Pagalvojau – gerai, kad atvažiavom, o ne laukėm. Tada gydytojas pasakė, kad man iki gimdymo liko dar 6 valandos ir pasiūlė arba dabar rinktis nuskausminimą, arba jau tada gimdyti be jo. Tada atsivėrimas buvo 6 cm, sąrėmiai gana dažni, buvo jau sunkoka išbūti vienoje vietoje, daug vaikščiojau, sėdėjau ant gimnastikos kamuolio, vyras mane masažavo, tačiau buvau beveik parą nevalgiusi, nes gimdykloje nebegalima, jėgų turėjau nedaug. Vyro paprašiau, kad per youtube paleistų dainą "Eye of the tiger", tuo metu būtent jos norėjosi, ir tikrai atsirado daugiau jėgų su šia daina.


Vyras žinojo, kad noriu gimdyti be nuskausminamųjų, bet ramiai man paaiškino, kad protingiausia būtų darytis epidūrinę nejautrą, nes tokiu būdu truputį pailsėčiau ir atgaučiau jėgas. Per paskaitą apie gimdymą jis įdėmiai klausėsi apie epidūrinę nejautrą, kai aš tuo tarpu išsigandusi adatų išėjau į lauką. Sutikau su vyro siūlymu (dabar tuo džiaugiuosi), nes galėjau nusnausti iki didžiojo įvykio.


Kai atėjo laikas stumti, skausmo tikrai nejaučiau, tačiau buvo labai fiziškai sunku. Vyras iš pradžių bandė meiliai kalbėti, bet sustabdžiau jį, nes tai blaškė, turėjau išlikti susikoncentravusi į svarbiausią užduotį, tad jis su šlapiu rankšluosčiu valė kaktą, tai labai atgaivino. Kad ir buvau pailsėjusi, jėgų vis tiek trūko... Sukaupiau visus jų likučius ir pagaliau po 20 valandų gimdykloje 18.35 val. mums gimė sūnelis. Kai jį uždėjo ant krūtinės, verkėm abu su vyru, negalėjom patikėti, koks tai stebuklas, ir kokie esame laimingi.


Didžiulė vyro pagalba


Labai džiaugiuosi, kad vyras žinojo pagrindinius dalykus apie žindymą, nes po epiziotomijos dar buvau apdujusi nuo nuskausminamųjų, tad nors ir akušerė su gydytoja parodė, kaip žindyti, man nepavyko. Kai gimdykloje likome mes trys, vyras man parodė, kaip žindyti ir man pavyko, sūnelis pradėjo traukti pienuką. Po to jau iškeliavome į palatą, kur pirmą naktį likome su sūneliu vieni, nes nebuvo privačių šeimos palatų, bet kitą dieną ją jau gavome ir vyras galėjo likti nakčiai.


Prieš važiuodama į gimdymo namus išsiploviau galvą, nusiskutau kojas, pasipuošiau, nes važiavau į savo sūnaus gimtadienį, ir jokio skausmo nebijojau, nes už viską svarbiausia man buvo kuo greičiau išvysti savo mažąjį vaikelį“.


Kristina


Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis