Skaitytojos istorija: buvau įsitikinusi, kad pagimdysiu greitai ir lengvai

Laukiame ir Jūsų gimdymo istorijų! Rašykite jas, linksmas ir liūdnesnes, įkvepiančias, el. paštu tavovaikas@delfi.lt. Mėnesio gale įdomiausio pasakojimo autorę apdovanojame grožio dovanėle. Na, o dabar suteikiame žodį mums parašiusiai jaunai mamai, kuriai lengvai pagimdyti padėjo ir nusiteikimas, ir humoro jausmas.



Parsisiųskite programėles telefonams štai čia: „iPhone“, „Android“. Draugaukime ir Facebooke!

Mano Kukuliui dabar du su puse mėnesio, o nėštumą ir gimdymą prisimenu tik su šypsena.

Visą nėštumą jaučiausi puikiai: jokių pykinimų, blogumų, neerzino nei kvapai, nieko neskaudėjo, atrodžiau sau labai graži, dingo iki tol kankinę migreniniai galvos skausmai, ir bendrai, sveikesnė gyvenime nesijaučiau!

TAIP PAT SKAITYKITE:

Šią mergaitę vadina gražiausiu 21 -ojo amžiaus vaiku

Robbie Williamsas filmavo žmonos gimdymą ir viešino įrašus socialiniame tinkle

Gimdymo nebijojau. Mama daug kartų pasakojo, kaip lengvai ji pagimdė mane ir brolį ir galbūt todėl buvau įsitikinusi, kad ir aš nevargsiu. Pažįstamų ar draugų paklausta, ar bijau, juokavau, kad, kaip viena filmo "Ko laukti, kai laukiesi" herojų, nusičiaudėsiu ir pagimdysiu. Vieni juokėsi su manimi, kiti į tokią mano drąsą žiūrėjo gana skeptiškai.

Išėjusi motinystės atostogų sėmiausi informacijos, lankiau paskaitas būsimoms mamoms, o kartu su vyru išklausėme kursus skirtus besilaukiančioms poroms, po kurių neliko jokių abejonių, ar vyrui dalyvauti gimdyme. Atsakymas buvo vienas 'jei dalyvavau gamybos procese, dalyvausiu ir gimdyme'.

Likus savaitei iki gimdymo termino gydytoja apžiūrėjo mano pilvuką ir pasakė, kad ko gero be skatinamųjų neapsieis, nes gimda įsitempusi ir sąrėmiai patys neprasidės. Mintyse sau pasakiau 'prasidės'.

Dieną prieš nustatytą datą buvo mano gimtadienis. Vyras ta proga pagamino vakarienę, kuri gavosi itin aštri, nes vietoje paprastų pipirų į puodą įkrito čili pipirų sauja. Skaniai pavalgę, išėjome pasivaikščioti. Nuėjome gerus tris kilometrus, oras buvo pasakiškas.

Paryčiais pabudau, nuėjau į tualetą ir lyg lyg pasijutau keisčiau nei įprastai. Atrodė lyg švelniai sutrauktų pilvą. Nekreipiau į tai dėmesio ir atsiguliau atgal į lovą. Vos atsigulus, tas švelnus pilvo susitraukimas pasikartojo. Atsikėliau, vyro nežadinau, pasižiūrėjau į laikrodį. Buvo lygiai 5 val. ryto. Jausmas pasikartojo vėl ir vėl.

Žiūriu į laikrodį, viskas kartojasi kas 3 minutes. Na, galvoju, gal čia paruošiamieji sąrėmiai, juk visuose kursuose buvo sakoma, kad esant pirmam nėštumui į ligoninę važiuoti reikia, kai sąrėmiai bent valandą kartojasi kas 5 minutes. Tad laukiau. Vis dėlto, kai sąrėmiai kartojosi kas 3 minutes 40 minučių, atsargiai pažadinau vyrą ir sakau 'Tu gal atsikelk, išgerk kavos, nuvažiuojam iki gimdymo namų. Jei čia tik paruošiamieji sąrėmiai, bent jau būsim ramūs ir grįšime namo'. 

Kai atvažiavome į gimdymo namus, sąrėmiai jau buvo stipresni. Priimamajame paguldė mane ant lovytės, uždėjo prietaisą, kuris matavo vaikelio judesius ir širdies tonus. O gulėti aš tada norėjau mažiausiai! Seselė iš lėto klausinėjo manęs visos eilės reikalingų duomenų, o aš juos kantriai diktavau tarp vis besikartojančių sąrėmių. Net vyro telefono numerį iš atminties padiktuoti sugebėjau!

Galiausiai išgirdau: "Oooo, koks didelis atsivėrimas, kokie 7-8 cm". Apšalau. Nereikėjo jau nei vonios su masažu. Išvengiau ir to, ko labiausiai nenorėjau ir bijojau – skatinamųjų vaistų ar epidūro. Išsiuntė mus tiesiai į gimdyklą. Nuo pabudimo buvo praėjusios dvi valandos. Kadangi daugiau gimdyvių tuo metu nebuvo, du budintys gydytojai ir akušerė visą dėmesį skyrė man.

Palatoje nuleido vaisiaus vandenis, sąrėmiai vis intensyvėjo. Ačiū vyrui, kuris buvo man tiesiogine ta žodžio prasme ramstis. Praėjus keletui minučių išgirdau, kad atsivėrimas jau pilnas. Gydytojas pasižiūrėjo vaikelio padėtį. Pasirodė, kad jis neįsistato taip, kaip turėtų. Akušerė liepė keisti padėtis sąrėmių metu. Kita gydytoja pasakė, kad jei vaikutis neįsistatys, reikės pjauti. Aš pasižiūrėjau į ją ir pasakiau: "Dirbam, vaikštom, įsistatys". Ir įsistatė. Trys stūmimų serijos ir sūnus jau gulėjo ant mano krūtinės. Pagimdžiau 9:51, praėjus nepilnai 5 valandoms nuo pirmo švelnaus pakutenimo.

Mažylis svėrė 3600 gramų ir gavo 10 balų gyvenimo pradžiai, o gydytojas pasakė, kad nekeista, jog ir įsistatyti jam reikėjo daugiau laiko, kai aš tokia smulki, o vaikutis nemažas.

Gimdymas traumos nepaliko nei man, nei vyrui. Skausmas buvo, bet tikrai ne toks, kurio negalėčiau pakelti. Apkabinusi sūnų paskambinau tėvams ir pranešiau, kad prieš keletą minučių gimė jų anūkas. Vyras žiūrėjo į mane ir vaikutį tokiu žvilgsniu, kuris visam laikui išliks atmintyje.

Apibendrinant, galiu pasidžiaugti, kad man labai pasisekė. Gal taip buvo lemta, o gal iš tikrųjų suveikė mano teigiamas nusiteikimas, pašlakstytas humoro jausmu.

Visoms besilaukiančioms ar dar tik planuojančioms šeimos pagausėjimą nuoširdžiai linkiu tokio lengvo nėštumo ir gimdymo kaip mano. O auginti kol kas irgi sekasi puikiai!

Jūrata

Dėmesio!

Kviečiame atsakyti į žemiau esančius klausimus ir spalio mėnesio gale išrinksime vieną laimėtoją (su juo susisieksime asmeniškai), kuriam padovanosime 3 mėnesių žurnalo "TAVO VAIKAS" prenumeratą.


_loadQuiz(15858);

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis