Mano gimdymas Švedijoje: gimdymo planas ir baisiai gražus gydytojas

Laukiame ir Jūsų gimdymo istorijų! Rašykite jas, linksmas ir liūdnesnes, įkvepiančias, el. paštu tavovaikas@delfi.lt.

Žinia apie nėštumą ir vestuvės

2013 metų gegužė buvo kupina įspūdžių - gegužės pirmomis dienomis po ilgų metų draugystės mano dabartinis vyras man pasipiršo, pradėjome planuoti žiemines vestuves, o po kelių savaičių paaiškėjo, kad ne vestuves mes tarp Kalėdų ir Naujųjų šoksime, o, labai gali būti, vaikiuką sūpuosime - gydytoja pirmojo apsilankymo metu nustatė, kad gimdyti turėčiau sausio 7 dieną. Labai nustebome ir apsidžiaugėme, o nusprendę, kad vaikiukui gimus tikrai ne baliai bus galvoj, vestuves susiorganizavome ir atšokome dar vasarą.

TAIP PAT SKAITYKITE:
Rekordinio svorio naujagimė nustebino visko mačiusius medikus
Kūno kalba: kaip suprasti kūdikį be žodžių

Nėštumas buvo visai nesunkus, net žiema, rodėsi, manęs pagailėjo, buvo šilta ir beveik be sniego, todėl galėjau sau keliauti po miestą, kur tik širdis geidė, tik kaskart vis ilgiau užtrukdavo iki stotelės nueiti.

Dvi savaitės po nustatytos gimdymo datos

Tada atėjo nustatytoji gimdymo diena. Tik, atrodė, kad mūsų dukrytei to niekas nepasakė, ir ji neskubėjo gimti nei tada, nei po savaitės, nei po 10 dienų. Tos savaitės tikrai buvo ilgiausios mano gyvenime - į galvą lindo baisiausi scenarijai, vis atrodė, kad nebejaučiu dukrytės judesių, o gydytojai tik kartojo, kad skatins tik sausio 22 dieną, praėjus 2 savaitėms nuo numatytos gimdymo datos.

Taip atėjo sausio 21 diena. Dukrytė net nesiruošė gimti, todėl gavau nurodymą sausio 22 dieną 8 ryto pasirodyti ligoninėje, kur bus pradėtas skatinimas. Iš vakaro dar nuėjome su vyru į piceriją, pažiūrėjome filmą ir pašnekėjome, kad keista tiksliai žinoti, kad šiandien - paskutinis mūsų ramus vakaras dviese.

Po tokio šaunaus vakaro kitą rytą pabudau apie 5 nuo keistų jausmų. Prireikėjo kokių 20 minučių, kol išsibudinau ir supratau, kad opapa! Sąrėmiai! 8 ryto, kaip instruktuoti, atvažiavome į ligoninę, gavome palatą, negavome skatinamųjų ir pradėjome laukti.

Gimdymo planas iš 4 punktų

Viso nėštumo metu įvairiausi draugai, pažįstami ir net visai nepažįstamos tetulės vis klausinėjo, kaip žadu gimdyti, ar rinksiuosi nuskausminimą, o gal vandeny, ar nusprendžiau kokia poza gimdysiu, kišo visokiausias knygas (nuo tada kategoriškai manau, kad vyrai apie gimdymą rašyti knygų neturi teisės, ypač jei ten rašoma, kad gimdymo eiga visiškai priklauso nuo moters nusiteikimo ir visos komplikacijos yra vien tik blogo nusiteikimo pasekmė. Pasakykite tai du kartus aplink kaklą apsisukusiai virkštelei arba per siauriems mamos klubams). Bet aš sąmoningai jokių scenarijų nekūriau ir kai akušerė paklausė, ar turiu gimdymo planą, atsakiau, kad ne - tuomet ji pareiškė, kad tą gimdymo planą rašysime kartu. Baisiai ilgas išėjo, ištisi keturi punktai:

Noriu angliškai kalbančios pribuvėjos (gimdžiau Švedijoje);

Jei prireiks, į nuskausminimą tikrai nespjausiu;

Gydytojai geriausiai žino, ką reikia daryti, aš sąlygų nekelsiu;

Jei įmanoma, norėčiau pagimdyti pati, be Cezario pjūvio, bet jei ką - žiūrėti trečią punktą.

Linksminamosios dujos ir epidūras

Atvykus į ligoninę gydytojai ilgai neužtruko susipažinti su tokiu be galo ilgu ir literatūriniais viražais papuoštu gimdymo planu. Gavau kamuolį, ant kurio nuo pirmas dvi valandas smagiai sau šokinėjau, o tada pradėjau galvoti, kad jau man tie jausmai juosmens zonoje visai nebepatinka.

Atsidarymas tebuvo 3 centimetrai, ilgas kelias dar buvo priešaky, todėl man pasiūlė ne epidūrą, o linksminamąsias dujas. Sąrėmių skausmų jos nesumažino, tačiau kažkaip tas skausmas ėmė mažai rūpėti. Matyt, gerai dujos davė į galvą, nes su vyru pradėjome dar ir diskusiją apie situaciją Sirijoje (teisybės dėlei, tai buvo labiau jo monologas, tačiau temą vis tiek pasiūliau aš).

Vis dėlto po kelių valandų iš skausmo pradėjau alpti. Tada atėjo baisiai gražus gydytojas ir padarė epidūrą (tuo metu tikrai atrodė, kad gražesnio vyro gyvenime nesu mačius. Matyt, galia nuimti skausmą tikrai prideda grožio:)). Kitos 5 valandos buvo fantastiškos - skambinėjau tėvams ir draugams, plepėjom su vyru, skaičiau žurnalus.

Apie 18 valandą pas mus vėl apsilankė gydytoja, patikrino kaklelio atsidarymą - tebuvo 6 cm, o epidūro poveikis vėl baiginėjosi. Numačiusi, kad dar daug laiko tas kaklelis atsidarinės, gydytoja išėjo dar vienos epidūro dozės, o mes dar paprašėme kakavos.

Po 10 minučių baisiausiai užsimaniau į tualetą "didelio", o ir sąrėmių skausmai sparčiai ėmė stiprėti, todėl vyras išėjo ieškoti gydytojos paklausti, ar galiu tualete daryti ką noriu ir kur tas epidūras bei kakava prapuolė... Apie mano norus išgirdusi gydytoja puolė į palatą, o aš jau ten keturiomis tupėjau ant grindų, nes tai buvo vienintelė poza, kai dar kažkaip sugebėjau tverti. Manęs net nejudindama ji patikrino kaklelį - 10 cm! Šiaip ne taip užsiropščiau ant lovos, įkandau vyrui į ranką, parėkavau ir po 20 minučių ant krūtinės jau turėjau juodaplaukį knirkiantį ryšulėlį. Kaip vyras visiems paskui rašė - "žmona rėkė, aš rėkiau, tada ir dukrytė rėkė. Visai neblogas trio gavosi!" Kakavos gavome tik dar po kokios valandos.

Po gimdymo dar kurį laiką teko praleisti ligoninėje, tačiau tos nedžiugios dienos jau pamirštos, o dabar namuose ant lavinamojo kilimėlio ritinėjasi smagi ir stipri trijų mėnesių Linutė. Visi gimdymo skausmai pasimiršo iškart po gimdymo (galų gale, tikrai nesmagi dalis truko tik pusvalandį), o buvusį nėštumą primena tik dar šiek tiek platokas juosmuo ir keletas strijų. Ir, aišku, puikus vaikiukas :)

Milda

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis