Atskirti, kad kūdikiui pučia pilvuką, yra paprasta

Mitas. Jauni tėvai, ypač auginantys pirmą vaikutį, neretai suglumsta, kai vieną dieną, atrodytų, nei iš šio, nei iš to jų mažylis ima garsiai verkti. Mama bando glausti prie krūties - nepadeda, delnu tikrina kaktą, ar ši nekaršta - priežastis slypi irgi ne čia. Tai, kad kūdikiui pučia pilvuką, suprasti galima iš tam tikrų požymių, tiesa, jie būdingi ne kiekvienam to kamuojamam mažyliui.

Jeigu kūdikis po valgio gausiai atsirūgsta, verkdamas pritraukia keliukus prie pilvuko, spiria kojomis, riečiasi, jeigu nenurimsta paimtas ant rankų, o jo pilvukas neįprastai kietas, greičiausiai jam skauda pilvuką.

Dėl kūdikio pilvuko skausmų kalta neteisinga mamos mityba.

Mitas. Pilvuką pučia ne tik žindomam, bet ir mišinuku maitinamam arba jau kieto maisto valgančiam vaikui. Kūdikio pilvo dieglių priežastis nėra iki galo žinoma, nors tyrimų šioje srityje atliekama iš tiesų daug. Manoma, kad "kalta" yra kūdikio virškinimo sistema, kuri yra labai jautri ir dar iki galo nesubrendusi, nepakankama virškinimo fermentų veikla, silpna žarnyno sienelių peristaltika. Žarnyne gali susikaupti dujų, kurios išpučia pilvą ir sukelia nemalonių pojūčių. Mažylis nemoka kalbėti ir apibūdinti savo skausmo, todėl kalba jam prieinama "šneka" - verksmu. Pilvo skausmas dėl žarnyne besikaupiančių dujų kankina ne tik kūdikius, bet ir mažus vaikus iki maždaug trejų metų.

Pilvuko diegliai prasideda maždaug trečią savaitę po gimimo.

Tiesa. Manoma, kad pilvuko diegliai prasideda 2-4 gyvenimo savaitę ir tęsiasi iki 4-5 mėnesių (kartais dar ilgiau). Kai kuriose šalyse šis laikotarpis vadinamas „100 dienų riksmu". Yra hipotezė, kad pilvą pučia kiekvienam kūdikiui, tik priklausomai nuo jo temperamento ar skausmo slenksčio, jie nevienodai į tai reaguoja. Pastebėta, kad pilvuko diegliai dažniau kamuoja berniukus, negu mergaites, tačiau mokslu pagrįsto paaiškinimo, kodėl, nėra. Tačiau reikia atminti, kad pilvuką gali pūsti ne tik dėl dieglių. Jeigu vaikui pakilo temperatūra, atsirado kitų požymių, ne tik verksmas, pasikonsultuokite su gydytoju. Retai, bet pasitaiko chirurginių pilvo ligų (žarnų nepraeinamumas, įstrigusi išvarža) ar užkrečiamųjų žarnyno ligų.

Tėvai gali pasistengti, kad jų mažyliui pilvuką pūstų kuo rečiau ir mažiau.

Tiesa. Ne tik gali, bet ir turi. Jeigu kūdikis yra žindomas krūtimi, pasistenkite prie krūties glausti ne visai alkaną vaikutį, nes pernelyg išalkęs jis godžiai žįs ir prisiris oro. Kita pilvo pūtimo priežastis, kurią galima koreguoti - teisingas priglaudimas prie krūties. Kai kūdikis tik čiulpia, o ne žinda, didėja tikimybė, kad jis prisiris oro ir suskaus pilvuką.

Taip pat žindančiai mamai rekomenduojama atsisakyti produktų, kurie pučia pilvą - raugintų kopūstų, ankštinių kultūrų, aštrių patiekalų ir prieskonių, rūkytų gaminių. Kai kurie kūdikiai netoleruoja karvės pieno, tuomet mamos turėtų jo negerti ir nevalgyti pieno produktų. Taip pat svarbu po žindymo palaikyti ar panešioti jį stačiomis, kad atsirūgtų

Jeigu pradedate vaiką maitinti mišiniais, pratinkite pamažu, nepermaitinkite jo. Šis laikotarpis itin sudėtingas kūdikiui. Gana dažnai virškinimas mažyliui sutrinka, kai jam netinka mišinukas. Tai pasireiškia dažnesniu atpylimu, viduriavimu, vidurių užkietėjimu, pilvo pūtimu. Kūdikis būna neramus, verkia. Tokiu atveju reikėtų pakeisti mišinuką į tokį, kurį mažylis toleruotų.

Nėra vieno būdo, kuris padėtų nuo pilvuko skausmo visiems kūdikiams.

Tiesa. Vieno būdo nėra, tačiau yra daug variantų, kuriuos išbandę rasite, kuris labiausiai tinka jums ir vaikučiui. Pilvo skausmą malšina masažas, šiluma, vanduo. Masažuojant pilvuką rankos turi būti šiltos, švelnios, be ilgų nagų ir žiedų. Masažuokite sukamaisiais judesiais pagal laikrodžio rodyklę, švelniai spausdami pilvo sienelę. Išbandykite „važiavimą dviratuku", kai mažylio keliai lenkiami prie pilvuko.

Skausmą kartais padeda nuraminti šiltas kompresas ant pilvo: uždėkite ant pilvuko šiltą audeklą arba specialią šildyklę. Jei neturite nei to, nei kito, pasiguldykite mažylį nuogu pilvuko sau ant pilvo. Oda prie odos kontaktas sušildo ir nuramina.

Kai kuriems vaikams padeda sūpavimas, nešiojimas ant rankų arba vandens vonios. Jeigu pilvuką pučia visai mažam kūdikėliui, pabandykite jį suvystyti, kai kurie mažyliai tada pasijunta ramiau.

Mūsų močiutės pilvo pūtimą vaikams gydydavo kmynais, tai natūrali pagalba pučiant vidurius.

Tiesa. Jei savo močiutės paklaustumėte apie "naminę" pagalbą nuo vidurių pūtimo, ji tikrai pirmiausia paminės kmynus. Pilvo pūtimą mažina ir krapų, ir pankolio arbatėlės. Tačiau pankolio ar krapų skonis labai savotiškas, ir retas mažylis sutinka noriai gerti jų arbatėlių. Be to džiovintų krapų reiktų labai daug, o šviežių gauti retai kada išeina.

Kmynų skonis neintensyvus ir nesukelia papildomo kvapo. Be to, tai lietuviams įprastas augalas, kurio namuose turime tikriausiai visais metų laikais. Kmynai nuo seno naudojami nuo vidurių pūtimo.