Apie maitinančios mamos mitybą sklando daug gandų. Kartais baisu ko nors netinkama suvalgyti, kad nepadarytume žalos kūdikiui. Ar tikrai žindyvės mityba turėtų būti ypatinga?

Krūtimi kūdikį maitinanti mama turėtų valgyti įvairų maistą ir laikytis svarbiausių produktų grupių proporcijų bei derinti maistą. Tiek nėščia, tiek žindanti moteris turėtų vengti rūkytų produktų, nepasterizuotų minkštų sūrių (juose gali būti pavojingų vaisiui ir kūdikiui bakterijų Lysteria monocytogenes), pelėsinių sūrių, žalios žuvies, minkštai virtų, žalių ar nešviežių kiaušinių, riebių olandiškų sūrių (jie ilgai virškinami, juose daug druskos ir cholesterolio), kavos, alkoholio, stiprios arbatos, žemės riešutų sviesto (ypač jei šeimoje yra alergiškų žmonių, sergančių bronchine astma, egzema ir šienlige).

Ar tiesa, kad jei žindanti mama suvalgys, tarkim, žirnių, kūdikiui ims pūsti pilvuką?

Mamos pienas neturi tiesioginio ryšio su tuo, ką ji suvalgo. Galima sakyti, pienas gaminasi iš kraujo. Vadinasi, jei mamai pučia pilvą, žarnyne susikaupusios dujos į kraują nepatenka ir niekaip neveikia pieno sudėties. Tačiau vertėtų stebėti kūdikio išmatas, jeigu žarnynas sudirgintas (išmatos putoja, yra gleivėtos, skystos, žalios, su krauju) ir tokios tapo suvalgius tam tikrų produktų. Kuriam laikui vertėtų jų atsisakyti. Vėliau, kai kūdikis ūgtelės, jo žarnyno branda bus geresnė, vėl bus galima pabandyti jų ragauti.

Pavyzdžiui, braškes, žemuoges, riešutus, citrusinius vaisius rekomenduojama savaitę ragauti ir stebėti kūdikio reakciją. Jeigu alergija nepasireiškė per savaitę, šiuos produktus galima vartoti.

Reikėtų atkreipti dėmesį į produktų eiliškumą: pirma valgyti lengviau virškinamą maistą (šviežias daržoves, vaisius), paskui - termiškai apdorotą (košes, duoną, virtas daržoves), pabaigoje - mėsą ir kitą baltyminį maistą. Jei to nepaisysime, mėsa „užstos" kelią obuoliui, jis rūgs, pus, sutriks virškinimas, žarnyne kaupsis dujos.

Ar yra produktų, kurie gali pakeisti mamos pieno skonį ir kūdikis verks priglaustas prie krūties, nenorės valgyti?

Viena priežasčių, kodėl priglaustas prie krūties kūdikis verkia, gali būti mamos suvalgytas maistas, kuriame gausu eterinių aliejų. Tai česnakai, svogūnai, porai ir pan. Tačiau jei mama jų valgė per nėštumą, kūdikis gali ir nesureaguoti. Per nėštumą rekomenduojama valgyti įvairių produktų, kad kūdikis jų netiesiogiai „paragautų." Panašus principas galioja ir žindant: jei mama valgo įvairų maistą, ūgtelėjęs kūdikis lengviau toleruoja papildomą maistą.

Ar tiesa, kad žindyvė, kuri netinkamai maitinasi, gali slopinti kūdikio apetitą? Ir, priešingai, visavertė mityba skatina kūdikio apetitą, o kartu ir augimą?

Mokslininkas Jensenas RG (Sant Diego, 1995) įrodė, kad yra mamos pieno, kūdikio augimo ir apetito ryšys. Mamos pieno kiekis priklauso nuo to, kaip dažnai, ilgai ir intensyviai kūdikis žinda. Tik sveikas ir augantis kūdikis pajėgus žįsti taip, kad mamos pieno pasigamintų pakankamai. Vis dėlto reikia suvokti, kad mamos pienas ir jos mityba nėra vienas ir tas pats, nors šis mitas labai populiarus. Pati gamta taip sutvarkė, kad mamos piene niekada netrūksta maisto medžiagų, kurių reikia kūdikiui. Svarbiausios medžiagos imamos iš mamos organizmo atsargų. Pienas gali būti nevisavertis tik tada, jeigu ji ilgai maitintųsi itin skurdžiai.

Žindyvė turėtų vadovautis sveikos mitybos piramide (svarbiausia produktų grupė turėtų būti grūdai, bulvės, daržovės, vaisiai, šiek tiek mažesnė grupė - mėsa, pieno ir kiti baltyminiai produktai ir mažiausiai reikėtų suvartoti riebalų, saldumynų) ir pakankamai išgerti skysčių (8-10 puodelių per dieną).

Ar visavertis vegetarės mamos pienas?

Kadangi dažniausiai vegetarai - itin sveika mityba besidomintys ir sveiką gyvenimo būdą propaguojantys žmonės, tokios mamos pienas bus visavertis. Vegetarėms reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad mėsoje esanti geležis yra dvivalentė - ją žmogaus organizmas lengvai paima. Tuo tarpu daržovėse ir vaisiuose esanti geležis - trivalentė, ją mūsų organizmui sunku paimti. Moksliniai tyrimai atskleidė, kad tik tuomet, jei mama ilgai laikosi radikalaus vegetarizmo principų (nevalgo jokių gyvulinės kilmės produktų: mėsos, žuvies, pieno, kiaušinių ir pan.), pakinta pieno sudėtis. Vegetarėms rekomenduojama kasdien vartoti augalinės kilmės produktų, kuriuose gausu B12 vitamino, arba kasdien vartoti B12 papildą (2,6 µg per dieną).

Jeigu žindyvė jaučia silpnumą, ar priežastis gali būti netinkama mityba?

Ištyrus Gambijos, Birmos, Papua Naujosios Gvinėjos ir Etiopijos žindyvių mitybą, kuri dažnai yra skurdi, nepakankama ir priklausoma nuo oro sąlygų, bei palyginus su pažangių Vakarų šalių, kuriose žindyvių mityba visavertė, buvo gauti rezultatai, kad ši nelemia pieno kokybės, bet gali paveikti jo kiekį. O papildomas maistas mamos valgiaraštyje neturi įtakos žindomam kūdikiui, tačiau stiprina pačios mamos sveikatą. Ši aplinkybė yra svarbi žindančios moters savijautai, tačiau reikia atkreipti dėmesį, kad mityba - tik viena galimų silpnumo priežasčių. Silpnai gali jaustis moteris po dažnų nėštumų, po sunkaus ir ilgo gimdymo, kai nėra artimųjų paramos, trūksta pagalbos buityje, užsitęsia prasta nuotaika, ji jaučiasi nesaugi ir bijo dėl savo bei kūdikio ateities, sveikatos.