Apie 3 kūdikio temperamentus - lengvą, lėtą ir sunkų pasakoja VšĮ VUVL filialo Vaiko raidos centro vedėja vaikų neurologė Laima Mikulėnaitė.

Temperamento vingiai

Anksčiau buvo manoma, kad kūdikis gimsta tarsi baltas popieriaus lapas: ką į jį įdėsime, tą ir turėsime. Tačiau mokslas įrodė, kad taip nėra. Mažas žmogutis, ateidamas į šį pasaulį, atsineša savo patirtį (jis mamos pilvelyje jautė skonį, girdėjo balsus, numanė, ką tėvai apie jį kalba), būdą, charakterį. Vadinasi, galima sakyti, kad kūdikis jau gimsta tik su jam būdingu temperamentu. Vienas naujagimis žiūri išpūtęs akytes, yra ramus, kitas - nuolat sudirgęs, verkia dėl menkiausio garso ar kito dirgiklio, trečias mieliausiai miega visą dieną. Ir vieni, ir kiti kūdikiai yra sveiki ir elgiasi gerai, tačiau skirtingai, nes jų temperamentas kitoks.

Kitados kalbėdami apie temperamentą įsivaizdavome keturis žmonių tipus: choleriką, t. y. labai karšto būdo, sangviniką - ramų ir pasitempusį, melancholiką - „priplaukusį" svajotoją ir flegmatiką, kurį reikia nuolat „stumti" pirmyn. Iš tiesų žmonių negalima sudėlioti į šias keturias „dėžutes", nes kiekvienas mūsų turime visiems tipams būdingų bruožų. Juo labiau naujagimiui ir kūdikiui tokie temperamento apibūdinimai netinka.

Koks jūsų kūdikis?

Žinodami, kokio būdo naujagimis gimė, galėsime lengviau prie jo prisitaikyti. Nors kūdikiai būna skirtingi, pagal temperamentą juos galima suskirstyti į tris grupes:

Lengvo būdo kūdikis

Lengvo būdo, arba žaidžiantis, kūdikis tėvams - tikra palaima. Dar būdamas naujagimis jis jau reaguoja į visus dirgiklius (garsus, vaizdus, šviesą). Toks kūdikis turi labai gerai išvystytą smegenų veiklą, tai yra jo smegenys padidina arba sumažina garso, šviesos, kitų impulsų poveikį ir vaikutis jaučiasi gerai, jo niekas neerzina. Lengvo būdo naujagimis labai greitai apsipranta su nauja aplinka, jis neverkia, kai šaukštas nukrinta virtuvėje ant plytelių, išgirdęs durų skambutį ar kitą dirgiklį. Mamai tokį kūdikį auginti lengva, nes paprastai jau trečią gyvenimo dieną susiformuoja valgymo ir miego režimas. Labai aiškiu garsu mažylis parodo, kada nori valgyti, kada jam šlapia, kada norisi miego ir t. t. Mama savo lengvo būdo kūdikį labai greitai perpranta ir duoda jam tai, ko tuo metu nori. Lengvo būdo kūdikis paprastai pats pajunta, kada nori miego, užsimerkia ir miega, nereikia jo daug valandų čiūčiuoti, nešioti ant rankų. Tokio vaiko mamai net nereikia patarimų, kaip auginti kūdikį, nes jiedu labai puikiai vienas kitą supranta.

Lėtas kūdikis

Tai ramus naujagimis. Kūdikis, kuris nuo mažens nerodo labai didelio susidomėjimo aplinka ir visiškai pasitenkina tuo, ką turi. Paprastai šis mažylis labai daug miega. Tai geras vaikas, bet labai sunku jį sudominti kokiomis nors naujovėmis. Gali verkti paragavęs naujo maisto ir priešintis, atsisakyti jo valgyti. Taip pat gali priešintis, kai tėvai nori ką nors nauja pažaisti, parodyti. Šį kūdikį auginti prireikia daug kantrybės, nes tėvai turi nuolat galvoti, kaip jį sudominti, kaip motyvuoti, kad norėtų pažinti naują skonį, imtis naujos veiklas. Per prievartą tų naujovių įkišti nepavyksta, nes mažylis gali priešintis ir verkti, o ilgainiui toks nepasitenkinimas gali paveikti ir elgesį. Sunku, jeigu mama greita, aktyvi, jai trūksta kantrybės. Taip jau yra, kad tėvams tenka derintis prie kūdikio - ne priešingai, nes jie turi daugiau patirties. Prie lėto būdo kūdikio gali tekti ilgai derintis ir mokytis kartu gyventi, būti išradingiems ir kantriems.

Sunkaus būdo kūdikis

Jis gali tapti akibrokštu net kantriausiems tėvams. Sunkaus būdo kūdikis per pirmas gyvenimo paras nesuformuoja režimo, mažylis turi jutiminių bėdų. Jo nervų sistema dar nesugeba slopinti per stiprių ar stiprinti per silpnų impulsų. Todėl šį mažylį erzina viskas, jis yra neramus, tėvams jį labai sunku suprasti. Kadangi nesusiformuoja dienos režimas, kūdikis užmiega, kai pavargsta, bet prabunda nuo menkiausio garso ar kito dirgiklio ir verkia, nes trūksta miego. Taip pat nesusiformuoja maitinimosi ritmas. Maža to, beveik visus savo norus kūdikis dažniausiai reiškia vienodai verkdamas. Tad mama nesupranta, ar jis alkanas, ar nori miego, ar kas nors negerai, ir iš nevilties maitina praktiškai visą dieną, prie krūties glausdama 20 ar daugiau kartų. O kūdikis pyksta, nes jis, pavyzdžiui, kaip tik dabar ne valgyti nori. Mama sutrikusi, kūdikis piktas, kad negauna to, ko nori. Dažnai šio temperamento kūdikis pradeda valgyti, pavargsta, spjauna krūtį ir lieka alkanas. Neretai net prie krūties formos negali prisitaikyti, nes jo burna krūtį priima kitaip nei pirmų dviejų aprašytų tipų kūdikių.

Mama bando prisitaikyti

Mama deda ir deda "sunkų" kūdikį prie krūties, nešioja dieną naktį, guldo šalia savęs, kad kūdikis jaustųsi saugesnis. Bet gyvenimas tampa labai sudėtingas. Todėl auginant sveiką, bet sunkaus būdo vaikutį vertėtų pamiršti viską, ką skaitėte knygose apie tai, kad kūdikis turi valgyti tada, kai išalksta, o miegoti tada, kai užsinori. Tam, kad tėvai ir kūdikis pailsėtų ir gyvenimas grįžtų į senas vėžes, būtina suformuoti dienos režimą. Kitaip tariant, demokratijai - „stop". Sunkaus būdo kūdikį patariama maitinti, pavyzdžiui, 6 kartus per dieną kas 3 valandas ir sudaryti miego grafiką bei pasirūpinti, kad aplinka kuo mažiau dirgintų: išjungti televizorių, užtraukti užuolaidas. Ilgainiui kūdikis supras, kada jis valgo, kada miega, mokysis priprasti prie dirgiklių. Jis kaups patirtį iš aplinkos ir jo gyvenimas gerės. Bet be griežto dienos režimo tai pasiekti dažniausiai neįmanoma.

Padėti arba pakenkti

Nors temperamento bruožai yra paveldimi, aplinkos poveikis - didžiulis. Tėvai, perpratę savo vaiko temperamentą, gali jam padėti vystytis arba jį nuslopinti. Viena mama pasakojo, kad jos pusės metukų kūdikis jau pats rinkdavosi žaisliukus, su kuriais nori žaisti. Pagal amžių - ankstoka, bet mažylis aiškiai rodė, kas jam patinka, o kas ne. Pasak mamos, vaikutį buvo labai lengva auginti, bet ji jam leido tapti vis savarankiškesniam, leido rinktis vis daugiau dalykų. Galbūt taip elgdamasi nutiesė jam kelią ateityje tapti lyderiu? O jei būtų elgusis priešingai ir slopinusi vaiką, viską už jį parinkdama ir nuspręsdama, galėjo užgesinti bet kokią iniciatyvą. Tik nuo mūsų, tėvų, priklauso, koks užaugs vaikas, ar mokės prisitaikyti prie aplinkos, kaip bendraus su kitais žmonėmis. Tėvai labai daug gali padėti vaikui: palaikydami jo iniciatyvą, neslopindami. O jei mažylis nieko nenori, padėdami jam atrasti motyvaciją imtis naujos veiklos. Jei taip elgsimės, vėliau vaikas ir pat mokės dėlioti savo gyvenimą.